TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Kitoks ganytojas

2016 04 16 6:00

Jėzus, pasivadinęs juos pas save, tarė: „Jūs žinote, kad tautų valdovai engia tautas ir didžiūnai rodo joms savo galią. Tarp jūsų to nebus. Jei kas norėtų tapti didžiausias iš jūsų, tebūnie jūsų tarnas. Žmogaus Sūnus irgi atėjo ne kad jam tarnautų, bet pats tarnauti ir savo gyvybės atiduoti kaip išpirkos už daugelį. Iš Evangelijos pagal Matą

Ketvirtas Velykų sekmadienis pagal šios dienos Evangelijos ištrauką, kurioje Kristus save vadina geruoju ganytoju, Katalikų bažnyčioje yra vadinamas Gerojo Ganytojo sekmadieniu. Šį sekmadienį ypatingai meldžiamasi už mūsų ganytojus: vyskupus, kunigus bei pašaukimus į kunigystę. Tačiau kartu šio sekmadienio Evangelija kalba ne vien apie tai, kokie turėtų būti žemiškieji ganytojai.

Jėzus apibendrina kiekvieno vadovo, nesvarbu, ar jis būtų kunigas, ar bendrovės direktorius, ar meras, savybes. Geras ganytojas yra tas, kuris yra kartu su savo avimis, jis jas pažįsta, o jos jo klauso – tai reiškia abipusį santykį, kuris pagrįstas bendryste, o ne baime ar aklu paklusnumu. Geras ganytojas suteikia savo avims saugumą, gina jas ir globoja: „Aš joms duodu amžinąjį gyvenimą; jos nežus per amžius, ir niekas jų nepagrobs iš mano rankos.“ Šiuo palyginimu, paimtu iš to meto Palestinos kasdienio gyvenimo, Jėzus nusako savo santykį su jį tikinčiais – jis juos globoja, gina, veda ir galiausiai suteikia amžinąjį gyvenimą.

Posakis „avinų banda“, apibūdinantis aklą ir naivų pasitikėjimą kokiu nors lyderiu, kai klausomasi kiekvieno jo įsakymo, čia netinka. Jėzui nereikia sekėjų, kurie būtų kaip robotai, klusniai vykdantys įdiegtas programas, ir už kiekvieną klaidą būtų baudžiami. Iš pasakyto palyginimo matyti, kad piemuo avims duoda daug daugiau, nei jos gali duoti piemeniui. Jis jomis rūpinasi, veda, gina ir suteikia amžiną laimę. Taip ir savo mokiniams Viešpats duoda daug daugiau, nei gali iš jų gauti.

Kodėl Jėzus taip rūpinasi savo mokiniais? Atsakymas paprastas. Viešpačiui tikrai nieko netrūksta, kad jam reikėtų mūsų. Tačiau jo reikia mums. Šiame pasaulyje, kuris pilnas sumaišties, keitimosi, netikrumo ir trapaus laikinumo, mums reikia To, kuris pateiktų atsakymus į didžiuosius gyvenimo klausimus, kuris suteiktų gyvenimui prasmę, kuris pervestų per visas audras ir duotų tai, ko žmogaus širdis trokšta – amžinybę.

Pasaulio istorijoje žinoma daugybė lyderių, kurie paskui save vesdavo minias sekėjų, deja, dažniausiai į pražūtį. Ir dabar žinome daug lyderių, kuriems kiti žmonės reikalingi tik tam, kad padėtų įgyvendinti jų egoistinius politikos arba verslo planus. Tačiau Viešpats kviečia mus sekti paskui jį, nes nori, kad mes būtume laimingi taip, kaip laimingas yra jis. Tokia yra tikrosios meilės logika: daryti gera tam, kurį myli. Tokia turi būti ir mūsų nuostata – pagelbėti kitam. Kitas žmogus ir mums turėtų būti ne priemonė įgyvendinti savus troškimus,o asmuo, kuriam galime padėti jo gyvenimo kelionėje.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"