TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Klaipėdoje - kaip Roterdame, arba 15 minučių vertė

2014 04 01 6:00

Klaipėdos uostas, skaičiuojant nuo nepriklausomybės pradžios, sėkmingai įveikė mažiausiai tris ekonomines seklumas: savarankiškumo pradžiamokslio, Rusijos uostų protekcionizmo politikos ir pasaulinę krizę. Todėl dar vienas politinių išbandymų uraganas, kaip galima prognozuoti, prekybos srautus pablaškys ir ilgainiui praeis.

Tikėtis, kad artimiausia uosto ateitis nebus dramatiška, leidžia ne tik užsienio kompanijų (MSC, DFDS ir kitų) komerciniai interesai. Europinių taisyklių pranašumą ir (ne)tvarką Rusijos uostuose mato bei naudojasi, nors ir pertrūkiais, tranzitinių krovinių vežėjai. Juos išlaikyti būtina kiek įmanoma ilgiau.

Žodžiuose, kad Klaipėdos uostas modernus, patikimas ir saugus, slypi milžiniškos investicijos į transporto infrastruktūrą, elektronines informacines sistemas, žmonių kvalifikaciją ir dokumentų pritaikymą prekėms laisvai judėti - kaip numatyta Europos Sąjungos (ES) veikimo sutartyje. Tobulinti reikia dar daug ką, bet akivaizdu ir tai, kad per 10 metų, kai priklausome ES uostų šeimai, ne tik pavyko supaprastinti, perkelti į virtualią erdvę sienų kirtimo bei muitinės procedūras, bet ir įkalti į galvą daugumai pareigūnų, jog stabdyti krovinius dėl neišmanymo arba, dar blogiau, imti kyšius - kenkėjiška veikla. Kadaise teko girdėti ekspeditorius skundžiantis, kad mūsų valdininkams užkliuvo, pavyzdžiui, kazachiškų dokumentų tikrumas, nors paukštieną siuntę amerikiečiai ir jos gavėjai tikino, jog viskas „ok“. Tąkart problema spręsta vyriausybiniu lygiu. Reikia pripažinti, kad nuovokos į smegenis "implantavo" ir didžiulį nedarbo lygį lėmusi ekonomikos krizė, ne vien patriotizmas ar profesinis išprusimas. Tačiau faktas, kad dabar Klaipėdos uoste pretenzijų retsykiais girdėti tik sutarčių, o ne kriminaliniu pagrindu, rodo gana aukštą ekonominio saugumo ir fizinės apsaugos lygį. Laikas baigia nutrinti kadaise Vyriausybės vadovo klijuotą etiketę, esą Klaipėdos uostas - nusikaltimų židinys.

Kai nusistovėjo aiškios ir skaidresnės taisyklės, neblogai veikia tarnybų imuniteto skyriai, mažėja plyšių aplaidumui ir tarnybiniams nusižengimams atsirasti. O 33 pernai sulaikyti Medininkų muitininkai, rinkę duoklę iš krovininių mašinų vairuotojų, matyt, dar nebuvo susivokę, kad nuo pat pirmos Lietuvos ekonominės zonos jūroje mylios iki paskutinio metro prie Baltarusijos sienos pareigūnams galioja tie patys tranzito šalies reikalavimai. Vieniems - pasitinkant, kitiems - išlydint.

Patys dažnai nebepastebime to, kas veikia sklandžiai. Bet į mūsų sėkmę atidžiai gilinasi ne tokie pažangūs kaimynai. Rusija, kuri savo dabartinėje retorikoje ES traktuoja kaip grėsmę ir ideologinę priešę, transporto srityje orientuojasi į „eurouostus“ ir įsakais yra pasirengusi diegti geriausią tarptautinę praktiką.

Antai Rusijos Federacijos vyriausybė kovo 17 dieną paskelbė patvirtinusi naują priemonių planą uostų konkurencingumui didinti. To reikėjo tikėtis. Dar prieš šį pranešimą buvo pasirodę publikacijų, kad Rusija užsibrėžusi visiškai panaikinti priklausomybę nuo konkurentų. Esą rusiškų krovinių dalis užsienio uostuose 2013 metais sumenko iki 13 proc. ir sudaro mažiau kaip 85 mln. tonų. Visa Rusijos krovinių apyvarta pernai siekė 674 mln. tonų. Kova dėl tų 13 proc. „repatriacijos“, kaip šį tikslą pavadino kolegos rusų žurnalistai, neabejotinai skatins krovinių savininkus rinktis Sankt Peterburgo, Vysocko ar Ust Lugos uostus. Tačiau būtent pastarojo, didžiausio kitų Baltijos uostų konkurento, taip pat ir pačios Rusijos, transporto komplekso vadovas Valerijus Izrailitas neseniai Sankt Peterburge vykusioje konferencijoje „Trilogija“ pažymėjo, kad Rusijos Baltijos uostai nekonkurencingi - laivams įplaukti į Rygą, Klaipėdą ir Kotką kainuoja pigiau negu į Ust Lugą.

Kodėl taip yra, atskleidžia pagal rusų ekspeditorių ir laivų agentų organizacijų duomenis parengtas krovinių gabenimo per valstybės sieną monitoringas, kurį jau svarstė Rusijos Dūmos transporto komitetas ir kuris artimiausiu metu bus teikiamas susipažinti visiems deputatams. Šioje regiono uostų veiklos analizėje daugiausia kalbama apie „negamybines“ laivų prastovas - jos labiausiai menkina uostų patrauklumą. „2013 metais pati ilgiausia vidutinė „negamybinė“ prastova užfiksuota Rusijos Sankt Peterburgo uoste - 6,5 val., tuo metu gretimame Baltijos Klaipėdos uoste šis rodiklis siekė vos 1,6 valandos“, - teigiama ataskaitoje. Analizės autoriai, nurodydami valdžios struktūrų darbo trūkumą, pateikia Suomijos transporto agentūros atstovo nuomonę, kad „muitininko pasirodymas laive – ne eilinis įvykis, tai turi būti staigmena“. Cituojamas ir didžiausio Europoje Roterdamo uosto atstovas - jo žodžiais, negalima muitininkams užlaikyti krovos operacijų ilgiau nei 15 minučių. Roterdame „negamybinės“ prastovos vidurkis toks pat kaip Klaipėdoje - 1,6 valandos. Galima sakyti ir atvirkščiai - Klaipėda pagal šį rodiklį atitinka Roterdamą. Europoje tai trumpiausias laikas.

Monitoringo lentelėse lyginama dokumentų pateikimo tvarka ir kiekis ES bei Rusijos uostuose vaizdžiai atskleidžia Rytų šalies biurokratinį atsilikimą ir nežabotas valdininkijos galias. Ataskaitoje taip ir pažymima, kad didžiausios laivų prastovų kaltininkės yra valstybės kontroliuojančių institucijų „komisijos“, kurių tikrinamai užima trečdalį krovos laiko. Taip pat nurodoma, jog nėra bendrų reikalavimų, kokius duomenis privalu teikti, neveikia elektroninės informacinės sistemos. Kitaip tariant, Rusijos uostai, kad ir kiek į juos būtų investuojama ar suteikiama geležinkelio tarifų lengvatų, tebėra „činovnikų“ rankose. O pasirašančiųjų dokumentus piršai neretai lenkti į save. Todėl Dūmai siūloma priimti federacinį įstatymą, kuris leistų supaprastinti kontrolės procedūras taikant tarptautinę praktiką ir teisę.

Karo nuotaikų apimtoje geopolitinėje aplinkoje Baltijos uostų laukia nelengvas metas. Bet iš rusų ekspeditorių surinktos informacijos galima spręsti, kokią svarbią reikšmę prekybos procese turi pareigas tvarkingai atliekančios kontroliuojančios struktūros - muitinės, pasienio, veterinarijos, augalų karantino, saugumo tarnybos. Be atitinkamų uosto technologinių ir komercinių savybių, ekspeditoriams svarbu, kad pareigūnai kontroliuotų uostą nepastebimai ir nelaužytų 15 minučių taisyklės. Lietuvoje galbūt dar teks pasirūpinti ir vidiniu tarnybų įvaizdžiu - kad dėl kelių šimtinių, galbūt net provokacinių, pareigūnai nesuteptų šalies munduro.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"