Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

Klaustukai po D. Trumpo pokalbio su P. Porošenka

 
2017 02 07 6:00

Savaitgalį įvyko JAV ir Ukrainos prezidentų pokalbis telefonu. Po jo mus pasiekė labai prieštaringa informacija. Viena pokalbio traktuotė atspindi Europos Sąjungos (ES) šalims artimą poziciją, kita gali būti naudinga ir Rusijai bei separatistams.

Baltieji rūmai po šio pokalbio paskelbė, kad JAV padarys viską dėl taikos Donbase ir kad ten vyksta ilgalaikis Rusijos konfliktas su Ukraina.

Rusija įvykius Rytų Ukrainoje visą laiką stengėsi pateikti kaip vidinį konfliktą tarp dviejų bendros kalbos neradusių šalies dalių, o įsikišimą į kitos valstybės vidaus reikalus ir karą prieš Ukrainą aiškino noru saugoti rusakalbius.

Vladimiras Putinas stengėsi pavaizduoti Ukrainą kaip Donbaso problemą nekonstruktyviai sprendžiančią valstybę ir ėmė bandyti izoliuoti ją nuo daugiašalių derybų. Dabar Donaldas Trumpas pareiškė, kad dirbs su Rusija, Ukraina ir su kitomis šalimis, galinčiomis dalyvauti sprendžiant šį Ukrainos ir Rusijos konfliktą.

Taika prie Ukrainos ir Rusijos sienų bei valstybės sienos kontrolės grąžinimas į Ukrainos rankas visada buvo šios valstybės ir Vakarų pozicijos kertinė ašis. Jeigu taip atsitiktų, šiuo metu Kijevo nekontroliuojami Donbaso regionai turėtų būti sugrąžinti į Ukrainos sudėtį pagal visų, įskaitant, aišku, jos pačios, sutartas taisykles.

Kokios būtų Donbaso reintegracijos į Ukrainos sudėtį taisyklės – atskira kalba. Jungtinėse Valstijose jau kyla raginimų įsitraukti į Normandijos procesą sprendžiant šį klausimą.

Tačiau yra ir kita galima dviejų prezidentų pokalbio interpretacija. Vieną jų pateikė Jevgenijus Marčiukas, buvęs Ukrainos vicepremjeras ir buvęs Saugumo tarnybos vadovas, dabar savo šalies interesams atstovaujantis Minsko kontaktinėje grupėje.

Atrodytų, kad Baltųjų rūmų pareiškimo frazė apie visas kitas šalis, galinčias dalyvauti sprendžiant šią problemą, ir yra užuomina apie Vašingtono planus vienu ar kitu būdu įsitraukti į Normandijos procesą, o tos kitos šalys – Vokietija ir Prancūzija. Bet J. Marčiukas iškėlė mintį, kad tos kitos šalys gali būti ir nepripažintos vadinamosios Donecko bei Luhansko liaudies respublikos. Jų lyderiai dalyvauja Minsko kontaktinėje grupėje, bet nei Ukraina, nei Vokietija su Prancūzija šių nepripažintų respublikų nelaiko lygiavertėmis derybų partnerėmis.

Ukraina šiuos kontaktinės grupės dalyvius traktuoja kaip teroristinių organizacijų lyderius ir pabrėžia, kad su teroristais niekas nesidera. Vakarų šalys bei Ukraina juos laiko ir Maskvos įrankiais visame procese, o jie lyg ir patvirtindami tai į pokalbius Minske nevengia vykti diplomatiniais Rusijos ambasados automobiliais.

Jei kalbėdamas apie visų kitų šalių įtraukimą į Donbaso klausimo sprendimą D. Trumpas iš tiesų turėjo omenyje būtent vadinamąsias Donecko ir Luhansko respublikas, kaip į tai atkreipė dėmesį J. Marčiukas, tai jau būtų visiškai nauja. Tokia pozicija būtų labai priimtina Maskvai, kuri visada pabrėžė, kad Rusija šiame kare yra visiškai „niekuo dėta“, o Kijevas turi kalbėtis su Donecku bei Luhansku.

Reikia priminti, kad Vakarų šalių praktikoje yra buvę situacijų, kai organizacijos, vadintos teroristinėmis, arba jų lyderiai po kurio laiko tapo ne vien derybų partneriais. Palestinos išsivadavimo organizacijos lyderis Yasseras Arafatas, kuriam visą laiką buvo klijuojama tokia etiketė, buvo paskelbtas net ir Nobelio taikos premijos laureatu.

Vis dėlto Vakarų šalių praktikoje tokie atvejai yra vienetiniai. Taigi, tik tolesni įvykiai parodys, ar D. Trumpas per pokalbį turėjo omenyje tai, apie ką kalbėjo J. Marčiukas.

Skelbiama, kad du prezidentai – D. Trumpas ir Petro Porošenka – sutarė dėl susitikimo ateityje. Panaši žinia apie galimą D. Trumpo susitikimą su V. Putinu pasirodė taip pat po šių dviejų prezidentų pokalbio. Tačiau ir vienu, ir kitu atveju apie datas nepranešta.

Visiškai galimas dalykas, kad galimybę susitikti su V. Putinu ir P. Porošenka naujasis JAV vadovas taip pat išnaudos kaip tam tikrą priemonę paveikti Rusijos ir Ukrainos elgesį Donbase. Tokiu būdu D. Trumpas pademonstruotų save kaip aukščiausią Rusijos ir Ukrainos santykių arbitrą sprendžiant ir vieną aktualiausių šių dienų tarptautinės politikos problemų – Donbaso klausimą.

Ši žinia bylotų, kad D. Trumpas neturi laiko jokiems formaliems susitikimams nei su Rusijos, nei su Ukrainos vadovais. Tas, kuris pateiks JAV tenkinantį pasiūlymą dėl „kelio žemėlapio“ sprendžiant Donbaso problemą, bus priimtas. Rusija šiuo atveju, aišku, turėtų didesnį priemonių arsenalą, nes Donbaso klausimo sprendimą galėtų pateikti derindama su kitomis tarptautinės politikos iniciatyvomis.

Taigi visiškai įmanoma, kad abu telefono pokalbiai – iš pradžių su V. Putinu, o dabar ir su P. Porošenka – yra D. Trumpo veiksmų dalis įgyvendinant jo prieš rinkimus pateiktą viziją „Ameriką vėl padaryti didžia valstybe“. Dabar bent jau Donbaso klausimu.

Baracko Obamos laikais, kai pajutęs JAV administracijos silpnumą V. Putinas ėmėsi agresyvesnės politikos ne tik Ukrainoje, bet ir kitose pasaulio šalyse, visi spėliojo, ką jis dar gali padaryti. Dabar svarstoma kitaip: ką nuspręs D. Trumpas? Jį išrinkus JAV prezidentu klausimas, ką darys V. Putinas, tarsi savaime tapo ne toks svarbus.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"