Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

Ko iš Amerikos prezidento tikisi Lietuva ir ko tikėjosi Rusija

 
2017 03 08 8:00

Daugelis Lietuvos politikų ir politologų ir net iš JAV grįžusių lietuvių diplomatų visų pirma tikėjosi ne Donaldo Trumpo, o Hillary Clinton pergalės. Jos užsienio politikos tęstinumo. Lietuviai šia prasme nedaug išsiskyrė iš bendro europinio konteksto. Donaldo Trumpo pergale tikėjo tik tie, kurie netikėjo JAV sociologų pranašystėmis. Tokių buvo mažuma ir jie laimėjo.

Nepaisant tam tikro šoko ir nesiliaujančios kritikos naujo JAV prezidento atžvilgiu,– kai kada pagrįstos, kai kada ne, turime suprasti, kad ne Lietuva ir ne Europa sprendžia ir ne jų simpatijos lemia, kas valdys ir valdo Ameriką.

D. Trumpas ir jo nauja komanda, pasirodo, nėra toks neprognozuojamas ir ne toks priešiškas Europai, o tuo labiau Baltijos šalims ir NATO organizacijai. Jo tariamas prorusiškumas, matyt, yra tik politinių oponentų gąsdinimas ir demokratų partijos inercinės pastangos, siekiant labiau įgelti Donaldui Trumpui ir jį susilpninti.

Kas matė JAV meninį filmą apie Karibų krizę, kai vos per plauką dėl Sovietų Sąjungos raketų 1962 m. spalį Kuboje nekilo pasaulinis branduolinis karas, turėtų suprasti, kaip sudėtingai ir ne vieno asmens – kad ir prezidento, priimami sprendimai ovaliniame JAV prezidento kabinete. Akivaizdu, kad D. Trumpas bandys keisti demokratų partijos aštuonis metus įgyvendinamą politiką. Tačiau tai nebus taip paprasta tiek dėl demokratų ir su ja susijusios žiniasklaidos, tiek dalies respublikonų partijos nepritarimo.

Lietuva , kaip ir kitos Baltijos šalys dėl Amerikos įsipareigojimų gali būti ramios. Kaip gali būti ramūs ir dėl to, kad NATO išliks ir dar labiau sustiprės. Nes šalys narės turės mokėti daugiau. Gerai, kad Lietuva numato didinti karinį biudžetą iki žadėto 2 procentų BVP. Gerai, kad yra nubrėžti pagrindiniai pavojai mūsų šalies saugumui. Tarp kurių yra paminėta ir didėjanti socialinė atskirtis. Todėl norisi tikėti, kad visų mokėtojų pinigai vyriausybės bus protingai paskirstomi ir, padėdami mažinti socialinę atskirtį, prisidės prie didesnio krašto žmonių saugumo.

Tačiau nereikėtų savęs pervertinti, o valstybės vadovams derėtų jausti savo valstybės realias galias, nepamirštant, kad Lietuvoje, lyginant su Vakarais, yra neproporcingai daug skurdo ir vieni mažiausių atlyginimų tarp ES šalių. Kita vertus, amerikiečiai taip pat supranta mūsų galimybes ir nori, kad savo gynybos biudžetus pirmiausia didintų tokios šalys kaip Vokietija, Italija, Nyderlandai ir kitos turtingos ES valstybės, kurių BVP keliasdešimt kartų didesni nei Lietuvos. Būtent jų indėlis yra svarbiausias, norint išlaikyti NATO.

Lietuvai, kaip ir kitoms Baltijos šalims besiribojančiomis su Rusija, kaip niekad yra svarbu suvokti didžiųjų valstybių – pirmiausiai Jungtinių Valstijų ir Rusijos interesus. Jei Amerika vis geriau yra pas mus suprantama, tai apie Rusiją, mūsų kaimynę, žinome gana nedaug. Skirtingai nei Estija, mes neturime Maskvoje net savo nuolatinio korespondento, informuojančio mūsų visuomenę apie įvykius Rusijoje iš tiesioginių šaltinių. Naudojamės minimaliai gaunama informacija, kurią ne retai pakeičia įvairios nuomonės, gerokai tolimos nuo realybės. Dėl to kyla pavojus, kad įvykiai gali būti įvertinami nepakankamai tiksliai. Tai gali turėti įtakos ir mūsų valstybės saugumui.

Rusijos valdžios sluoksniai daug tikėjosi iš D. Trumpo pergalės, nors dabar tai neigia. Anot įtakingo Rusijos politiko ir diplomato, artimo Kremliui Konstantino Kosačiovo, Rusija ne tiek norėjo D. Trumpo pergalės, kiek Hillary Clinton pralaimėjimo. Jos ir Barako Obamos politika Sirijos, Ukrainos, žmogaus teisių atžvilgiu V. Putinui buvo visiškai nepriimtinos, o santykiai tarp Maskvos ir Vašingtono buvo taip pablogėję, kad blogiau jau būti negalėjo.

Vokiečių įtakingas savaitraštis „Spiegel“ randa daug bendrumo tarp V. Putino ir D. Trumpo. Anot savaitraščio, abiems yra būdingas nacionalizmas. Abu vertina jėgą, abu nemėgsta laisvos spaudos ir nepriklausomos teisėsaugos. Be to abu yra sunkiai nuspėjami. Pavyzdžiui, V. Putinas buvo nenuspėjamas, pažeisdamas tarptautinę teisę ir okupuodamas Krymą bei sukeldamas karą rytų Ukrainoje.

D. Trumpas taip pat yra nenuspėjamas. Iš pradžių jis garsiai svarstė, kad dėl Krymo bus galima su rusais susitarti ir pusiasalį jiems pripažinti. Vėliau savo nuomonę pakeitė. Anksčiau NATO jis vertino kaip atgyvenusią organizaciją, dabar – jau kaip reikalingą. Brexitą D. Trumpas vertino teigiamai, o Europos Sąjungą – kritiškai. Dabar jau ir Europos Sąjunga yra gera.

Vis dėlto tarp JAV ir Rusijos prezidentų yra esminis skirtumas. Pirmasis atstovauja demokratinę šalį, o antrasis – autoritarinę valstybę. Už Amerikos prezidento pečių yra susiformavusi ir veikianti demokratinė sankloda, galinga ekonomika, bent 15 kartų viršijanti Rusijos pajėįgumus. JAV gynybos budžetas dešimt kartų yra didesnis už Rusijos karinį biudžetą. Rusai tai gerai žino.

Europoje, o taip pat ir Lietuvoje, tiek Rusija, tiek jos prezidentas yra per daug demonizuojami. Po D. Trumpo pergalės prezidento rinkimuose ir Rusijos kibernetinių atakų prieš JAV demokratų partiją V. Putinas imtas vaizduoti vos ne kaip „tamsos genijus“, kuriam viskas pavyksta. Tuo tarpu Rusijoje tuo daug kas abejoja, ypač matydami, kad dėtos viltys į tariamai kitokią ir labiau palankią Maskvai politiką, visiškai nesipildo.

Per 40 valdymo dienų Donaldas Trumpas gerokai pakeitė savo nuomonę užsienio politikos klausimais ir daugeliu atvejų – tai į naudą ir Lietuvai. Svarbu , kad mūsų vyriausybės kanceliarijoje užėmę premjerų patarėjų vietas 26 –mečiai magistrai, neturintys nei diplomatinės, nei gyvenimiškos patirties, sugebėtų susivokti sudėtingoje Europos ir pasaulio politikoje ir gebėtų ką nors naudingo patarti Vyriausybės vadovui užsienio politikos srityje. Laikas būtų tarp kaimynų ieškoti ne tik priešų, bet ir draugų, neiškeisti sąjungininkus ir šalies saugumą į dvi lotyniškas raides: „W“ ir „X“.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"