TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Ko Lietuva gali išmokti iš JAV rinkimų?

2010 11 08 0:00

JAV nėra Lietuva. Amerika turi skirtingą politinę sistemą, politinę kultūrą, tradicijas. JAV politikai nesiliaudami kartoja, kad Amerika yra tobuliausia pasaulio šalis, jos ūkis pažangiausias, jos vertybės skaidriausios. Tokių panegirikų negirdėsi iš Lietuvos politiko, ir tikrai ne dėl to, kad lietuviai kuklesni. Bet žmonės lieka žmonėmis, visi nori geresnio gyvenimo sau, savo šeimai, savo kraštui. Tad galima klausti, ką gali Lietuvos politikai išmokti iš JAV kadencijos vidurio rinkimų.

Demokratų partija triuškinamai pralaimėjo rinkimus. Ji neteko bent 60 mandatų Atstovų Rūmuose, daugiau negu bet kada JAV istorijoje, išskyrus 1948 metus. Paminėsiu kelis veiksnius, kurie nulėmė nesėkmę.

Demokratai užmiršo skirti pirmenybę kovai su problemomis, kurios labiausiai rūpėjo rinkėjams, tai yra su nedarbu ir pavojingai didėjančiu biudžeto deficitu. Šiuo metu beveik kas dešimtas amerikietis yra bedarbis, beveik dvigubai daugiau nei įprasta. 2009 metų pradžioje demokratai per Kongresą prastūmė ambicingą ūkio skatinimo programą, tam skirdami beveik milijardą dolerių. Ūkis rodė atsigavimo požymių, tad demokratai savo dėmesį sutelkė į ambicingą sveikatos apsaugos sistemos pertvarkymą ir į kitas reformas.

Net paaiškėjus, jog ūkis auga lėčiau negu tikėtasi, o naujos darbo vietos labai vangiai kuriamos, demokratai nesigriebė naujų priemonių ūkiui atgaivinti, tuo sukurdami abejingumo paprastų žmonių likimui įvaizdį. Rinkėjai neužmiršo ir neatleido, o respublikonai kiekvieną proga jiems priminė, koks sunkus jų gyvenimas valdant demokratams.

Lietuviai taip pat labai daug kuo nepatenkinti. Bet smukęs gyvenimo lygis, sumažėję atlyginimai ir apkarpytos pensijos, ko gero, yra didžiausia nepasitenkinimo priežastis. Iki naujų parlamento rinkimų padėtis iš esmės nepasitaisys. Nors ūkis turėtų šiek tiek atsigauti, jis nepakankamai augs, kad būtų galima atlyginimus ir pensijas sugrąžinti į buvusį lygį ir kompensuoti jų sumažinimą. Valdančioji koalicija galėtų prieš rinkimus šiek tiek atleisti taupymo diržus ir imtis simbolinių žingsnių kompensavimo linkme. Bet tai padidintų biudžeto deficitą, sumažintų tikimybę patekti į euro zoną. Ir vargu ar tai sušvelnintų arba pakeistų rinkėjų nuostatas. Koalicijos veikimo galimybės yra labai ribotos, tad ir galimybės atkovoti žmonių pasitikėjimą menkos.

Antroji didžioji Baracko Obamos klaida - negebėjimas tinkamai bendrauti su rinkėjais. Tai šiek tiek nelaukta, nes prieš dvejus metus B.Obama išjudino tautą, sukėlė milžinišką entuziazmą bei įkvėpė viltį, kad jis nuodugniai pakeis politinę kultūrą, padarys ją demokratiškesnę ir skaidresnę.

Dar ilgai bus ginčijamasi dėl B.Obamos laimėjimų per pirmuosius dvejus jo kadencijos metus. Yra kritikų, bet kiti mano, kad jis įspūdingai daug pasiekė - ūkis stabilizuotas, išsaugota automobilių pramonė, priimti finansų rinkas pažabojantys įstatymai, atkurtas JAV prestižas daugelyje pasaulio šalių. Tačiau B.Obama manė, kad žmonės patys supras ir įvertins jo administracijos laimėjimus, tad ir ne itin stengėsi palaikyti ryšį su rinkėjais, suprantama kalba aiškinti, ką valdžia daro ir kodėl. Prieš kelias dienas B.Obama prisipažino smarkiai klydęs, užmiršęs, kad vadovavimas nėra vien įstatymų leidyba. Reikia žmones įtikinti, stiprinti jų pasitikėjimą savimi, juos sutelkti.

Konservatoriai dar neišmoko šios pamokos. Jie tebemano, kad, išvardiję tikrus ar tariamus Vyriausybės laimėjimus, savaime iškovos rinkėjų pasitikėjimą. Net paaiškėjus, jog dauguma rinkėjų visiškai nusivylę dabartine padėtimi, Vyriausybė nesistengia užmegzti pokalbio su gyventojais, aiškiai ir suprantamai aiškinti savo ūkio politiką, konkrečius sprendimus. Kartais net susidaro įspūdis, kad ji laiko šitokį aiškinamąjį darbą nepakankamai garbinga užduotimi ministrams, Seimo nariams ir kitiems aukštesniems pareigūnams. Sąskaita už šį abejingumą bus pateikta po dvejų metų.

Pirminis amerikiečių susižavėjimas B.Obama greit išnyko. Pasidarė neaišku, ko jis nori ir ko jis siekia. B.Obama atrodė perdėm santūrus, atitolęs nuo paprastų piliečių rūpesčių ir lūkesčių. Pasak kritikų, jis pradėjo kalbėti kaip profesorius ir technokratas, o ne vadovas, turintis įkvėpti ir vadovauti. Svarbiausia, kad jis neteko to intymaus ryšio su rinkėjais, kurį turėjo sėkmingiausi Amerikos politikai, tokie kaip Robertas Kennedy, Ronaldas Reaganas ir Billas Clintonas. Jei politikas atrodo esąs abejingas rinkėjams, jie bus abejingi jam.

Asmeninis politikų žavesys vaidina mažesnį vaidmenį Lietuvoje. Per sąrašus į Seimą patenka visiškos nuobodybės, kurios negeba rišliai pasakyti trijų sakinių. Premjerai nėra tiesiogiai renkami. Bet partijos vadovo negebėjimas bendrauti su rinkėjais yra didelis minusas. Tokie gebėjimai leidžia tokiems politikams kaip Rolandas Paksas išlaikyti dalį savo elektorato. Konservatoriai itin nuvertina šį bendravimą. Tai iš dalies paaiškina, kodėl partija nėra pasiekusi savo tikro potencialo ir kodėl Algirdo Brazausko vadovaujami socdemai ligi šiol buvo sėkmingiausia Lietuvos politinė partija.

Rinkėjų atmintis yra trumpa. Praeities laimėjimai neatsveria dabarties bėdų. Galioja taisyklė, jog praėjus metams nuo valdžios perėmimo prezidentas laikomas atsakingu už valstybės padėtį, net jei visas bėdas sukėlė nevykę pirmtako sprendimai. Dar prieš kelis mėnesius B.Obama minėdavo, kad jis paveldėjo George'o Busho sukeltą ūkio krachą, duodamas suprasti, jog yra priverstas gesinti kito sukeltą gaisrą. Rinkėjams tai atrodo kaip mėginimas suversti atsakomybę kitiems. B.Obama pagaliau tai suprato. Spaudos konferencijoje po rinkimų jis neminėjo G.Busho ir nepalankaus jo paveldo.

Atrodo, kad Andrius Kubilius ir konservatoriai tai irgi supranta. Per pirmuosius valdymo metus jie nuolat linksniavo Gedimino Kirkilo ir socdemų išlaidavimą ir kitas finansines nuodėmes. Dabar tokie priekaištai rečiau reiškiami, suprantama, kad praeities nuodėmių išvardijimas yra labiau istorikų negu valdančiosios partijos darbas.

Rinkėjų apklausos parodė, kad beveik 60 proc. amerikiečių buvo pasiryžę balsuoti už nepatyrusį kandidatą, ketvirtadalis palaikyti politikus, kurių nuostatos yra itin radikalios, kad daugiau neigiamai vertina Respublikonų partiją negu demokratus. Tai tik patvirtina kai kurių apžvalgininkų teigimus, jog buvo balsuojama prieš B.Obamą ir demokratus, o ne už respublikonus ir jų programą. Bet tai lietuviams nieko naujo. Daugelis jų seniai balsuoja prieš valdžią, o ne už partiją ir jos programą.

Alfa.lt

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"