TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Ko liūdi lietuviai

2014 07 09 6:00

Ką tik nudainavo, nulingavo, nuskardėjo pati šviesiausia, pati lietuviškiausia - Dainų - šventė, vienijanti visus po pasaulį išsklidusius lietuvius. Beveik savaitę kiekvienas lietuvis panorėjęs galėjo kvėpuoti „lietuviškai“ čia, kur „mūsų namai“, kur neatskiriamai susipina tėvynė ir gimtinė. Kas, pamatęs tūkstančius muzikuojančių, šokančių, besijuokiančių žmonių, būtų pasakęs, kad mes – viena liūdniausių pasaulio tautų?!

Tačiau tarptautinė apklausa, reguliariai rengiama viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Gallup“, liudija: šiemet lietuviai ir vėl atsidūrė tarp liūdniausių tautų. Dar 2012 metais apklausus 148 valstybių gyventojus paaiškėjo, kad lietuviai yra aštunti tarp nelaimingiausių tautų pasaulyje. Už mus liūdnesni buvo tik Singapūro, Armėnijos, Irako, Gruzijos, Jemeno, Serbijos ir Baltarusijos žmonės. Tuomet sociologai aiškino, kad tokias lietuvių nuotaikas lėmė emociniai finansinės ir ekonominės krizės įspūdžiai.

O kas kaltas dėl mūsų nuotaikos šiemet, kai krizė, pasak kai kurių politikų ir politologų, jau baigėsi ir gyvenimas diena iš dienos neva gerėja? Yra optimistų, teigiančių, jog lietuviai niekada negyveno taip gerai kaip šiandien. Tačiau „Gallup“ nepasiduoda ir skelbia, kad šiemet esame nusiminę dar labiau - tapome trečiąja nelaimingiausia šalimi po Sirijos (kurioje siaučia pilietinis karas) ir Čado (valstybės Centrinėje Afrikoje, vienos neturtingiausių pasaulyje, nukamuotos karų, kur vidutinė gyvenimo trukmė tesiekia 49 metus)!

Kur pakastas tas lietuvių liūdesio šuo? Gal apklausa atliekama netikusiai, o klausimai formuluojami taip, kad žmonės jų nesupranta ir atsako „neteisingai“? Vargu... Šiemet, kaip ir anksčiau, buvo teiraujamasi to paties pagal Teigiamos patirties indekso klausimyną: ar gyventojai patyrė teigiamų emocijų, ar jautėsi pailsėję, ar užsiėmė įdomia veikla, ar su jais elgiamasi pagarbiai, ir pan. Deja, tik 54 proc. lietuvių atsakė, kad per pastarąją parą juokėsi, šypsojosi ir patyrė teigiamų emocijų. O laimingiausi pasirodė esantys Lotynų Amerikos (pirmas trejetukas - Paragvajus, Panama, Ekvadoras) ir Danijos gyventojai!

Jei tyrėjai būtų apklausę lietuvius Dainų šventės dienomis, galbūt laimingų būtų suradę ne mažiau nei danų? Tačiau metai ilgesni už Dainų šventės savaitę, ir daugeliui lietuvių, pasirodo, likusios metų dienos – lyg sunkus akmuo po kaklu.

Kaip rodo Lotynų Amerikos šalių pavyzdys, net ir norėdami nerastume tiesioginio ryšio ar priklausomybės tarp bendro valstybės ekonomikos lygio ir gyventojų laimingos ar nelaimingos savijautos. Taip pat ne nacionalinis charakteris, ne pomėgis dejuoti ir skųstis kaltas, kad kadaise darbštumu ir blaivumu garsėję lietuviai jau ne vienus metus pirmauja Europoje pagal savižudžių skaičių ar išgeriamo alkoholio kiekį. Maža to, 2013 metų UNICEF organizacijos tyrimo duomenimis, Lietuva atsidūrė tarp išsivysčiusiomis laikomų šalių, kuriose yra blogiausios sąlygos auginti vaikus. Jie esą labai prastai maitinami, pirmauja pasaulyje pagal alkoholio vartojimą ir patiria katastrofiškai daug patyčių. Tiesa, šiuo atžvilgiu mūsų valstybė tik per vieną poziciją atsiliko nuo JAV, kuriose vaikams augti irgi yra blogai. Tačiau vargu ar tai guodžia...

Dar vienas rodiklis, pagal kurį "pirmaujame" Europoje, - savo darbo nemėgsta beveik trečdalis Lietuvos darbuotojų. Praėjusių metų duomenimis, savo darbu buvo nepatenkinti 37 proc. graikų ir 29 proc. lietuvių, o Danijoje net 95 proc. gyventojų mėgsta darbą, kurį dirba. Ir tai, matyt, viena priežasčių, kodėl danai nuolat patenka tarp laimingiausių tautų.

Lietuvoje labiausiai nepatenkinti yra tie, kurie dirba nekvalifikuotą ir mažiausiai mokamą darbą. Daugybė tyrimų patvirtina, kad lietuviai dirba daugiau valandų nei vadinamieji vakariečiai, ir prastesnėmis sąlygomis, bet gauna gerokai mažiau. Net tie, kurie uždirba daugiau ir mėgsta savo darbą, skundžiasi stresu, dideliu krūviu ir sunkiai pasiekiamais iššūkiais....

Kaip tokius apklausos rezultatus vertiname patys? Žinoma, ieškome priežasčių ir paaiškinimų. Vieno interneto komentatoriaus nuomone, lietuvius nelaimingus daro korupcija, valdžios nebaudžiamumas, socialinė nelygybė. Jam kliūva ir kultūros stoka: „Aplink - įžūlūs, agresyvūs vairuotojai, besikeikiantis apsvaigęs jaunimas.“

Irena, kuriai pritaria ir Egis, retoriškai klausia: „Kaip gali būti laimingas žmogus, žinantis, kad nėra jokios vilties pragyventi iš savo darbo? Kai žino, kad gerbiami tik tie, kurie neaišku kokiu būdu praturtėję? Kai žino, jog nesulauks dienos, kai galėtų sąžiningai užsidirbti ir turėti... Ir jokios vilties (!? - J. L.), kad kas nors pasikeis.“

Komentatorius iš Kauno linkęs mąstyti filosofiškai: „Ne piniguose laimė, o kaprizuose - kuo mažiau norėsi, tuo laimingesnis būsi.“ Beje, panašiai skelbia ir Evangelija. Tačiau jos nebegirdi tūkstančiai lietuvių, plūstančių į kitas šalis ir ten nesunkiai tenkinančių nuolat didėjančius modernios visuomenės žmogaus norus bei poreikius. Jei mūsų politikams ne veidmainiškai, o iš tikrųjų rūpėtų valstybės ir tautos ateitis, vien emigracijos mastas, be jokių tarptautinių apklausų, turėtų liudyti, jog tai, ką jie iki šiol veikė ir „su(si)veikė“, daro lietuvius nelaimingus ir skatina ieškoti laimės svetur.

Emigracijos problema skaudi ir internautei Nikolei. Jos nuomone, „nedarbas, maži atlyginimai, nepagarba žmogui, valdininkėlių susireikšminimas, valdžios savivalė, nesiskaitymas su žmogumi, orumo žeminimas, netikrumas dėl rytdienos, saugumo jausmo nebuvimas - visa tai ir lemia didžiulę emigraciją, verčia žmones jaustis nelaimingus“.

Štai lietuviai ir liūdi. Ir liūdės tol, kol žmonės arba vadinamasis elektoratas leis valdžiai priimti sprendimus vien už save ir... prieš save, nes, kaip pasakė vienas šių laikų išminčius, „pasaulis yra tarsi veidrodis, o gyvenimas mums suteikia ne tai, ko norime, bet tai, kas esame patys“.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"