TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Ko mokyti ir svarbiausia - dėl ko?

2013 09 12 6:00

Viename savo komentarų nerimavau dėl to, kad per įvairių renginių gyvatvorę niekaip neprasiskverbia tikroji šių metų jubiliatės Meilės Lukšienės puoselėtos tautinės mokyklos koncepcijos dvasia. Tikėjausi, jog bent prieš rugsėjo 1-ąją vyksiančiose respublikinėje ir rajoninėse švietimo darbuotojų konferencijose ta dvasia bus atskleista ir įkomponuota į ateities edukologinį kontekstą.

Deja! Kaip ir anksčiau, pranešėjai, Švietimo ir mokslo ministerijos vadovai, garbūs specialistai, rajonų švietimo skyrių vadovai visą dėmesį skyrė naujausiems mokymo metodikos modeliams, t. y. tam, KAIP reikia mokyti, kad būtų pasiekta geresnių rezultatų (jie nežinia kodėl vis blogėja, nepaisant tų metodikų...), bet ne tam, KO mokyti, ir svarbiausia - DĖL KO! Būtent apie šiuos mokymo ir ugdymo aspektus, kaip apie labai svarbius moksleiviams ruošiantis savarankiškam gyvenimui, respublikinėje švietimo darbuotojų konferencijoje kalbėjo... moksleivių parlamento atstovė.

Regis, jos balsas buvo išgirstas, bet ne ministerijos vadovų, o išmintingesnių specialistų, nes, pavyzdžiui, viešnios iš ministerijos pranešime, skaitytame Kretingos rajono švietimo įstaigų vadovų (beje, taip ir nesupratau, kodėl tik vadovų, o ne visų rajono pedagogų) konferencijoje, prisiminta ir M.Lukšienės koncepcija, ir pamatinis klausimas: dėl ko mokytojai moko ir ugdo savo mokinius. Tiesa, užsiminta probėgšmais, greitakalbe, bet tie, kuriems tie dalykai rūpi, išgirdo...

Tik ar daug kam rūpi, jei nepasikeitė aukščiausios valdžios nuostata pirmiausia ugdyti europiečius, o ne Lietuvos patriotus? Nugriaudėjus užsienio reikalų ministro verdiktui „neutralizuoti junginius“, kurie tautinius interesus kelia aukščiau už Europos Sąjungos (ES) propaguojamas vertybes, pedagogams-patriotams belieka suglaudus ausis laukti dar vienos komandos: „Iš Lietuvos – bėgte marš!“ Paskui buvusius mokinius, naujuosius emigrantus, kurie gimdo vaikus nebe Lietuvos, o kitų valstybių mokykloms. Lietuvos mokyklos lieka be moksleivių, mokytojai – be darbo...

Klausantis kai kurių įtakingų politikų, verslo ar žiniasklaidos atstovų kalbų kyla įtarimas, jog jie - sąmoningai ar ne - nebemato nei savo veiklos krypčių, nei tikslų, nei pasekmių. Regis, būdami Lietuvos valstybės pareigūnai, veikėjai, mąstytojai, jie turi dirbti tam, kad išliktų ir klestėtų toks politinis, socialinis, ekonominis ir kultūrinis darinys kaip Lietuvos valstybė, o ne skatinti ją susilieti, susitapatinti su ES politiniu-ekonominiu junginiu. Juk kitaip kas liks iš jų didybės ir puikybės, kam jie vadovaus, kam diktuos? ES viršūnėlėse ir be šių veikėjų jau ankšta, o dėl nemokėjimo mąstyti apie tikslus ir numatyti pasekmes jie tiks nebent į žemiausio rango klerkus... Tiesa, finansiniu požiūriu tie žmonės nepraloštų, bet kur dėsis jų žmogiškasis orumas ar bent pretenzijos į pagarbą ir savigarbą?

Valdžios neapsunkinta visuomenės dalis itin jautriai išgyvena tą savotišką valdžios „nutautėjimą“. Žinomo rašytojo, Lietuvos edukologijos universiteto profesoriaus Vytauto Martinkaus nuomone, Lietuvos atstovai „diegia mūsų šalyje iš Briuselio parvežtas direktyvas, nekvaršindami sau galvos, kaip jos keičia mūsų gyvenimus ir Lietuvos ateitį. O juk ir pats Briuselis - akivaizdu - neturi jokios tolesnės strategijos, naujoves diegia tik eksperimentuodamas, žiūrėdamas, kas iš to išeis. Bet socialiniai eksperimentai, ypač kultūroje, nepriimtini“.

Dar beveik prieš 100 metų Vydūnas sakė: „Niekada neturėtų būti klausiama, ar išliks tauta, ar ne, bet visuomet: kaip auginsime tautą? Augančioji tauta išliks savaime.“

Ne paslaptis, kad mūsų tauta nebeauga. Vadinasi, savaime, be valstybės rūpestingo ugdymo ir puoselėjimo ji nebeišliks?

Architektas, buvęs Panevėžio miesto Sąjūdžio tarybos pirmininkas Rytis Račkauskas, paklaustas, ar bepajėgtume susivienyti, jei šiandien prireiktų susikibti rankomis, neabejodamas atsakė, kad pajėgtume. Tačiau su sąlyga: jei žinotume, dėl ko reikėtų susikibti.

Anuomet visų bendras tikslas buvo nepriklausomos valstybės atkūrimas. Šiandien mūsų bendras tikslas, vertas susivienijimo, galėtų būti... ne, ne euro įvedimas, o tautos atsinaujinimas per vaikus!

Kai žmogus imasi kokios nors veiklos, jis pirmiausia turi savęs paklausti, kam man to reikia? Koks mano darbo, veiklos tikslas, kokia prasmė?

Kai kuriama šeima - su kokiu tikslu? Jei tas tikslas tėra (sekso) malonumai, o ne meilė ir iš meilės gimęs naujas žmogus, giminės pratęsėjas, ar yra prasmė tuoktis?

Jei renkiesi profesiją – dėl ko? Dėl pinigų? Dėl karjeros? Ar dėl to, kad matai toje profesijoje savo gyvenimo įprasminimą, galimybę atskleisti savo asmenybę?

Tik teisingi atsakymai į šiuos ir kitus klausimus gali padėti žmogui tapti laimingam, o padėti surasti tuos teisingus atsakymus gali ir turi šeima, mokykla, Bažnyčia. Ne įstatymai, kad ir kokie geri jie būtų.

Būtent mokykla yra ta vieta, kurioje užsimezga pirmieji bendruomeniški ryšiai, kur išmokstama žmogiško bendravimo, kur vaikas sužino (turėtų sužinoti, padedant mokytojams!), jog pasaulis yra daug sudėtingesnis, negu atrodė pro gimtųjų namų langą, - kartais žiaurokas, kartais viliojantis, bet visada labai įdomus ir vertas, kad jame gyventume.

Tačiau šiandien, orientuojantis į Vakarus, diegiami būtent tie modeliai, kurie skatina konkuruoti tarpusavyje, nuolat kautis už būvį, nugalėti silpnesnius už save, o ne jiems padėti...

Juk, kaip teigia mūsų išmintingi žmonės - knygiai, laimės pojūtis prasideda nuo žmonių tarpusavio santykių: nuo meilės ir tarpusavio pagarbos, nuo linkėjimo vienas kitam gero. Ne nuo konkurencijos ir tarpusavio kovų.

Tad ko ir dėl ko vis dėlto turėtų mokyti mūsų mokykla?

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"