Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
KOMENTARAI

Ko reikia, kad nebesivaikytume estų ir kitų vakariečių

 
2017 01 14 6:00

Kuo gi mes taip skiriamės nuo estų? Etninių estų komunistų partijoje nebuvo daug, tad atkūrę nepriklausomybę jie įgyvendino radikalias reformas ir atsisakė sovietmečio biurokratų? Jiems pasisekė, nes yra jūrinė tauta, o Vakarų Europos sostinę keltu galima pasiekti per dvi valandas?

Estų kalba – tai kone suomių tarmė, tad jiems niekur toli nereikia emigruoti? Suomiai estams padeda ne kaip kaimynams, o kaip savo šeimos nariams? Estijoje nuo sovietmečio yra didelė rusakalbių imigrantų grupė, verčianti jų politines jėgas ieškoti vienybės? Estijoje nebuvo rašto draudimo, o baudžiava panaikinta daug anksčiau? Estijos elitas caro Rusijoje kalbėjo vokiškai, o Lietuvos – lenkiškai? Estų mentalitetą formavo protestantizmas, skatinantis kurti ir išsiskirti, jis labiau tinkamas šiuolaikinei ekonomikai nei katalikų polinkis į bendruomeniškumą?

Tai tik dalis argumentų bandant paaiškinti, kodėl Estija pasiekė daugiau nei Lietuva. Kita vertus, per ketvirtį amžiaus įvykęs mūsų visuomenių atotrūkis nėra jau toks didelis. Visos Europos Sąjungos mastu Estija ir Lietuva dažnai atsiduria greta pagal kai kuriuos rodiklius, pavyzdžiui, pagal smurtinius nusikaltimus, socialinę nelygybę, visuomenės sveikatą ir ekonomikos augimą.

Deja, beveik visada Estija yra laipteliu ar dviem aukščiau už Lietuvą. O tas vienas laiptelis – keliais šimtais eurų didesnė nei kolegos iš Lietuvos alga, kurią savo kišenėje turi bet kurios profesijos estas. Žiūrėdami į švietimo sistemos rezultatus, ypač į garsųjį Ekonominės plėtros ir bendradarbiavimo organizacijos penkiolikmečių matematinių gebėjimų testą, – tegalime tikėtis, kad skirtumai tarp Estijos ir Lietuvos visuomenių didės ir toliau, nes mūsų valstybes skiria jau nebe vienas ir nebe du laipteliai.

Tad ar tikrai mes, daugiausia katalikai, turintys sostinę žemyno gilumoje bei neturintys mus globojančių kaimynų, ir toliau esame pasmerkti atsilikti? O gal esama galimybių rasti būdų spurtuoti ir pranokti Estiją ar net paieškoti rimtesnių konkurentų?

Žvilgsniai krypsta į dvi švietimo ir valdžios reformų sritis. Du prioritetus, apie kuriuos kalba dabartinė valdžia. Estai kuria „superministeriją“ – bendrą valdžios paslaugų centrą, o jų vaikai privalomai mokosi programuoti. Gal tą patį pabandžius ir mums? Galbūt, bet tai – ne inovacija, o imitacija. Turėdami tokią strategiją būsime pasmerkti likti amžinais sidabro medalininkais Baltijos šalių kovoje dėl pasaulinio pripažinimo. Tačiau mes galime daugiau.

Ryškiausias skirtumas, kurį pastebiu lankydamasis Estijoje, kad nepalyginti daugiau estų gali gerai kalbėti angliškai. Kadaise esu gavęs, matyt, svarbiausią gyvenimo patarimą – mokytis kalbėti angliškai Lietuvoje, nes neišmokęs čia būsiu niekam nereikalingas ir būsiu priverstas anglų kalbos mokytis Anglijos braškių laukuose.

Tai, ką politikos mokslai ir socialinė geografija apibrėžia kaip Vakarus, neturi nė milijardo gyventojų. Tačiau tai – pasaulio dalis, kurioje atsiranda tokie dalykai kaip internetas, išmanieji telefonai, Didysis hadronų greitintuvas, 3D spausdintuvai. Ir niekur negalime pabėgti nuo fakto, kad pusės Vakarų gyventojų gimtoji kalba yra anglų. Anglų yra mūsų epochos lingua franca, tai yra mokslo, technologijų ir verslo kalba. Ir mes, ir estai esame tolimoje geografinėje Vakarų periferijoje, bet tuo pat metu esame ir intelektinėje periferijoje. Daugelio profesinių, filosofinių dalykų negalime sužinoti iš pirminių šaltinių, nes esame priklausomi nuo vertėjų, kurie, deja, ne visada gerai dirba. O ir verčiamos daugiausia žinios apie Kardashianų šeimą ir panašios. Lietuvos visuomenė ir ekonomika nuo Estijos skiriasi tuo, kaip ieškoma aktualių problemų sprendimų. Mes negalime lengvai perimti kitų šalių patirčių ir paprasčiausioms problemoms spręsti dažnai bandome išradinėti dviratį.

Tai, kad egzistuoja „Kurk Lietuvai“ programa jauniems išeivijos profesionalams pritraukti, yra ženklas, kad valdžios institucijos suvokia šią problemą. Bet yra blogas ženklas, kad tokia programa reikalinga. Sunku tikėtis, kad tokios „importuojamos“ idėjos prigis. Profesionalių žinių iš Vakarų mistifikavimas skatina gyventojų baimę, nesupratimą ir pasipriešinimą. Visuomenė turi gebėti suvokti reikalingų pokyčių turinį. To neįmanoma pasiekti be masinio gebėjimo naudotis anglų kalba pateikiama informacija.

Žiniasklaidoje dažnai aptinkame pranešimų, kad anglų kalbos mokėjimas darbo rinkoje jau savaime suprantamas dalykas, esą jau turime mokytis kinų ir skandinavų kalbų. Tačiau tarp fluent ir broken English yra praraja. Praraja, kurią iliustruoja vis didėjantys skirtumai tarp Estijos ir Lietuvos visuomenių. Estija kartu su Skandinavijos šalimis pagal Anglų kalbos žinių indeksą (angl. English proficiency index, 2015) yra tarp labai gerai šią kalbą mokančių visuomenių, o Lietuva – tarp vidutiniokų.

Turėtų būti akivaizdu, kad būtina pirminė ekonominio ir inovacijų proveržio sąlyga – užtikrinti visuomenės gebėjimą kalbėti angliškai. Būtent tai ir turėtų būti švietimo sistemos prioritetas. O visa kita žmonės išsiaiškins patys.

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"