TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Ko Rusija tikisi iš karo Sirijoje

2015 10 19 15:05

Rusijos karinė intervencija į Siriją nebuvo netikėta nei JAV, nei didžiosioms Europos valstybėms. Rusija iš esmės gavo jų sutikimą, nors šios jį davė be didelio entuziazmo ir ne viešai.

JAV prezidentas Baracas Obama sutiko todėl, kad jų karinių pajėgų, o taip pat Prancūzijos, Didžiosios Britanijos ir Turkijos vykdyti antskrydžiai jau ne vienus metus nedavė lauktų rezultatų: neatnešė nei pergalės, nei taikos, nei sustabdė pabėgėlių srautus į Europą. Bombardavimai tik stiprino „Islamo valstybę“, o ne susilpnino ją.

Be to, prezidentas B. Obama, kadencijos pradžioje davęs JAV piliečiams pažadą užbaigti anksčiau pradėtus karus, nori savo pažadą tesėti ir nesirengia savo kadencijos pabaigoje šalies karių pasiųsti į Siriją. Vokietijos kanclerė Angela Merkel davė savo sutikimą Vladimirui Putinui, nes turi vilties, kad Rusijos karinės pajėgos padės sustabdyti pabėgėlius ir prisidės prie jų problemų sprendimo Europos Sąjungoje.

Įsikišti į karą prieš teroristinę „Islamo valstybę“ ne kartą Rusiją ragino Iranas, siekiantis šiame regione vaidinti kur kas svarbesnį vaidmenį nei iki šiol. Irano aukšto rango patarėjai jau ne pirmi metai talkina Sirijos diktatoriaus Bacharo al Asado režimui kartu su rusų patarėjais. Du Irano generolai jau žuvo Sirijoje.

Rusijos įsikišimui priešinosi Turkija ir Saudo Arabija, bet rusams pavyko juos nuraminti. Kaip ir Izraelį, kurio premjeras derėjosi su Kremliumi, kad Maskva neapginkluotų Irano per daug moderniomis raketomis, galinčiomis grasinti Izraeliui. Būtent Izraelio saugumas iš tikrųjų rūpi Jungtinėms Valstijoms ir tai rusai gerai supranta. Todėl derina Iranui tiekiamos ginkluotės klausimus su Izraeliu.

Tam, kad Rusija turėtų laisvas rankas kariauti Sirijoje, jai reikėjo laikinai įšaldyti konfliktą Ukrainoje. Anot vieno geriausių Rusijos ekspertų vokiečio Aleksandro Rahro, pažįstančio V. Putiną asmeniškai ir padėjusio išlaisvinti milijardierių Michailą Chodorkovskį iš kalėjimo, tai pavyko padaryti, nes pritarė Vokietija ir Prancūzija. Jos taip pat įkalbėjo ir Ukrainos prezidentą Petro Porošenko pritarti konflikto užšaldymui.

Anot vokiečių žurnalo „Spiegel“, dalyvauti kariniuose veiksmuose Sirijoje, nusprendė ne vienas V. Putinas, o kartu su juo – įtakingiausia bei karingiausiai nusiteikusi Kremliaus trijulė: prezidento administracijos vadovas Sergejus Ivanovas, Saugumo tarnybos sekretorius ir buvęs FSB užsienio žvalgybos vadovas Nikolai Patruševas bei gynybos ministras Sergejus Šoigu.

Ko Rusija siekia Sirijoje? Visų pirma, Rusija siekia vėl sugrįžti į galingiausių valstybių tarpą, o ne būti tik regionine valstybe, kaip Rusiją pavadino prezidentas B. Obama. Rusija tai bando įrodyti pasauliui, pasiuntusi savo karines pajėgas , kol kas apie 4000 karių, kitais duomenimis – 6000 ir dešimtis savo lėktuvų bei kitos karinės ginkluotės už daugiau kaip tūkstančio kilometrų nuo savo valstybės sienų. Antra, ji nori įrodyti Amerikai, kad jos vykdyta „spalvotų revoliucijų“ politika šiaurės Afrikoje bei Artimuosiuose rytuose patyrė fiasco. Žinoma, Rusija stengiasi savo kariniais veiksmais apsaugoti B. al Asado režimą, bet tai nėra jos pagrindinis tikslas. Duodamas interviu lenkų dienraščiui „Rzeczpospolita“ minėtas vokiečių ekspertas A. Rahras teigė, kad jam žinoma, jog rusai ieško žmogaus, galinčio pakeisti B. al Asadą. Rusijos tikslas – įsitvirtinti šiame pasaulio regione ilgam, o ne tik karo Sirijoje metu.

Kita vertus, Vakarų ekspertų nuomone, Sirija jau gali neatsigauti kaip valstybė su buvusia teritorija. Tikėtina, kad ji suskils mažiausiai į dvi ar tris dalis.Galbūt pirmą kartą kurdai sugebės sukurti savo valstybę buvusioje Sirijos teritorijoje? Rusijai svarbu įsitvirtinti strategiškai svarbiausioje dalyje su jūros uostais Viduržemio jūroje. Ir ji to sieks, nes varžovai šiame regione yra silpni bei neryžtingi.

Rusijos pergalė Sirijoje būtų skaudus smūgis JAV ir konkrečiai prezidento B. Obamos užsienio politikai. Tačiau, kita vertus, neįsivelti į karą Sirijoje yra ne mažiau išmintinga, nei jame dalyvauti ir nenugalėti. Nesena istorija patvirtina apie JAV ir sąjungininkų nesėkmes ne tik Sirijoje, bet ir Irake, Afganistane, o dar anksčiau – Vietname.

Verta pastebėti, kad Rusijos visuomenė gana negatyviai vertina jos karinių dalinių dalyvavimą Sirijoje. Tik 14 procentų rusų pritarė kariuomenės siuntimui į Siriją. Žinoma, turėdama savo rankose žiniasklaidą, Maskva visomis išgalėmis stengsis įtikinti savo tautą, kad karas yra gerai, kad jie kovoja tik prieš terorizmą. Tačiau tai padaryti nebus lengva, nes Rusijos resursai nėra begaliniai, o aukso ir valiutos atsargos, esant silpnai ekonomikai, turi tendenciją mažėti. Matyt, dar daug kraujo bus pralieta Sirijos žemėje, kol joje įsigalės taika ir kas nors ten švęs savo pergales.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"