TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Ko šiandien turime mokyti vaikus mokylose?

2015 06 04 13:15

Trys ketvirtadaliai baigusiųjų aukštąjį mokslą tiki, kad diplomas garantuos jiems darbą. Ir tik 22 proc. darbdavių užmeta akį į baigimo pažymėjimą. Ne diplomas ir ne konkrečios žinios bus ateities garantas dabar pradedantiems, o ir baigiantiems mokyklą. Technologinio perginklavimo amžiuje, kai robotai keičia žmones daugelyje sričių, gebėjimas būti kūrybingiems bus esminė savybė, kuria šiandien mūsų švietimo sistema tinkamai nesirūpina.

Jau šiandien kompiuteriai per sekundę informacijos apdoroja daugiau, negu mes kada nors galime ne tik išmokti, bet ir išklausyti. Robotai gali dirbti visą parą beveik nedarydami klaidų. Mūsų vaikai, norėdami užsitikrinti solidžias pajamas visam gyvenimui, turi išmokti tai, ko negali mašinos.

Šiandien net egzistuoja programos, skaičiuojančios tikimybę, ar profesija bus perimta robotų. Sunkiausiai pakeičiamos tos specialybės, kur reikia išimtinai žmogiškųjų įgūdžių – kūrybiškumo, derybų, intuicijos ir visko, kas robotams dabar svetima.

Sunkiausiai pakeičiami mokytojai, gydytojai, ergoterapeutai, architektai, derybininkai ir pan. Tačiau robotai jau dabar dirba telerinkodaros srityje, skambina ir kalbasi su klientais. Kalbasi taip, kad šiandien sunku patikėti, kad mašinos išmokytos juoktis ir emocionaliai reaguoti į žmogiškas emocijas.

Turime pradėti ruošti vaikus tokiam amžiui, kai daugelis dabar mums įprastų funkcijų bus perleistos mechanizuotiems procesams. Niekas nelaukiame staigios robotizacijos revoliucijos, tačiau jau dabar įvairių procesų modernizacija atneš pokyčių, kurie pakeis mūsų mąstymą ne tik apie darbuotojų, bet ir išsilavinimo patrauklumą.

Pagrindinės disciplinos

Jau šiandien keičiasi supratimas apie raštingumą. Neužtenka mokėti skaityti ir rašyti, raštingas dabar reiškia ir gebėjimą naudotis kompiuteriu. Ateityje raštingo žmogaus samprata tik plėsis, gali būti, kad programuoti mokysim jau pagrindinėje mokykloje. Kaip ir verslumo, emocinio intelekto ar kitų, šiandien dar neįprastų disciplinų.

Mokymosi procesas nebėra tik žinių susiurbimas ir atkartojimas. Labiausiai pasaulį keičiančios idėjos gimsta ne tik mokslininkų laboratorijose, bet kartais kaip tik labiau užsispyrusių avantiūristų galvose. Tų, kurie moka įžvelgti galimybes ten, kur pasidavė kiti. Kurie moka apjungti įvairias tarpdisciplinines žinias, susikalbėti, motyvuoti skirtingus žmones. Pasaulis pilnas panašių idėjų, kurios įgyvendinamos tuo pačiu metu. Laimi net ne greičiausias, o sumaniausias ir geriausiai dirbantis.

Dėl šių priežasčių šiandienos švietimo sistemoje turime mokyti, kaip mūsų vaikams reikės išgyventi, ugdant jų verslumą ir kūrybiškumą. Verslumo disciplina turės papildyti ekonomikos pamokas, nes neužtenka žinoti ekonominę logiką, turime išmokyti juos matyti galimybes, rinkos poreikius. Akumuliuoti žinias, pažinti kultūras, vartotojus ir pritaikyti savo darbo vaisius, nesvarbu ar dirbama sau, ar darbdaviui.

Ateities darbo rinkoje pirmiausia bus vertinimas mokėjimas skirtingas žinias taikyti konkrečiai situacijai, rasti, kurti gyvybingus produktus ir juos adaptuoti bei pasiūlyti skirtingoms rinkoms, skirtingiems pirkėjams, perprasti žmogišką psichologiją, bandyti įgyvendinti savo idėjas. Beveik niekas iš šių procesų atskiro dėmesio vidurinėse nesulaukia.

Diskusijos apie pokyčius

Šiandien turime atsakyti sau į klausimą, ar profiliavimas mokyklose yra teisingas kelias, nes tarpdisciplininis mąstymas yra tai, kam priklauso ateitis.

Kalbėdami apie švietimo sistemos pokyčius turime pradėti nuo to, kad tai nėra tik politikų pareiga. Visų pirma tai švietimo bendruomenės ir tėvų atsakomybė pradėti diskusijas, kokių įgūdžių įgis jų vaikai.

Šių dienų mokytojai turi išmokyti mąstymo, kuris padės prisitaikyti greitai besikeičiančiam pasaulyje, tačiau dauguma pedagogų, šiandien dirbantys mokyklose, išsilavinimą įgijo net prieš tris dešimtmečius.

Iš to išplaukia daug „vištos-kiaušinio“ situacijų. Mes neturime pakankamai investicijų regionuose, nes ten nėra pakankamai gerai galinčių dirbti žmonių, o jaunų žmonių nėra, nes jiems nėra kur dirbti ir kurti.

Verslas labiausiai ieško viduriniosios grandies vadovų, kurie gebėtų ne tik sąžiningai vykdyti užduotis, bet ir kurti galimybes, plėsti, vystyti verslus. Ieško gabių rinkodaros specialistų, kurie puikią lietuvišką produkciją galėtų pritaikyti skirtingoms rinkoms, tačiau juos rasti yra nelengvas iššūkis. Net Klaipėdoje ar Kaune kai kurios įmonės koncentruoja tik gamybą, o visa vadyba perkelta dirbti į Vilnių.

Norėdami užpildyti Lietuvą investicijomis ir suteikti vaikams ateitį turime pradėti diskusiją, kaip išmokysime savo vaikus gyventi technologijų amžiuje. Ko juos pradėsime mokyti jau šiandien? Kaip ruošime mokytojus ir motyvuosime jaunus žmones jais tapti?

Autorius yra LNTPA ir LPK prezidentas

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"