TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Ko už mus nenuspręstų UNESCO

2014 02 18 6:00

Atnaujintas planas tiesti tiltą per Kuršių marias abiejuose krantuose sukėlė emocingą diskusiją. Kol kas techniniai inžineriniai motyvai čia mažiausiai kuo dėti. Aštri prieštaravimų strėlė nukreipta į gamtosaugą. 

Kartais net užmirštant, kad dalis šalies gyventojų gal nė karto nėra iš arti matę unikalių kopų, nes atvykti į Neringą pasigėrėti gamta buvo, yra ir bus brangu. Bet manoma, kad tas skurdesnis arba darbais apsikrovęs visuomenės sluoksnis jaustųsi geriau, jeigu nenuvažiuotų ten niekada. Nes tų, kurie įstengia padykinėti ir palepinti sielą dviejų vandenų krašte, gausi poilsiautojų kaimynystė visiškai netenkina. Jiems maloniau, kad Neringa išliktų kuo neprieinamesnė visais metų laikais. Išimtis - malonūs ir pakelių nešiukšlinantys užsienio turistai.

Girdėdamas arba skaitydamas, kas šiuo metu ir ką dėsto apie tiltą, nori nenori imi pastebėti, kad jei Seimo daugumos atstovas pasisako „už“, priklausantysis opozicijai būtinai turi šūktelėti „prieš“. Neryškia politine spalva dažyta Neringos bendruomenė šiuo klausimu vargu ar įstengs būti sunkus svarmuo ant Vyriausybės svarstyklių lėkštės.

Vieni iš anksto žarsto įtarimus, kad ne mažiau kaip 100 mln. litų išlaidos tiltui, kai yra kur kas svarbesnių neįgyvendintų infrastruktūros projektų, pavyzdžiui, estakada į Rusnę ar Baltijos prospekto uostamiestyje rekonstrukcija, - ne kas kita, kaip siekis išplauti pinigų. Negrąžintų pensijų fone tai neabejotinai prilygsta teroro aktui. Nors tilto kainos rimtai dar niekas neskaičiavo, ekonominis argumentas, ko gero, būtų reikšmingas vertinant artimiausių metų šalies biudžeto išteklius. Vis dar esame pratę gyventi žvelgdami į penkmečių kaip sovietmečiu horizontus. Kiti, pirmiesiems pritardami, gąsdina tautą, kad dėl tilto Kuršių neriją išbrauktų iš UNESCO Pasaulio paveldo sąrašo. Čia jau kalbama rimčiau, remiantis nesenu Vokietijos pavyzdžiu. Dresdeno Elbės slėnis dėl pastatyto tilto 2009 metais prarado kultūros paveldo statusą, kuris jam buvo suteiktas 2004 metais.

Tiesą sakant, mačiusiesiems tą vaizdą (tiltą greta senamiesčio) sunku patikėti, kad dėl to sumažėjo vietovės patrauklumas ar Dresdeno kultūros klodų vertė. Nes atvykstantiems turistams ir gyventojams susisiekimas palengvėjo. Kartu ten buvo išspręsta ir autobusų statymo šalia senamiesčio problema – aikštelė įrengta po tiltu.

Daugelis esame patyrę, kad Skandinavijos kraštuose estakados, kaip ir tuneliai, šimtus metų atlieka ne tik susisiekimo funkciją. Koks malonus pojūtis kyla krūtinėje skriejant šešių kilometrų ilgio tiltu į Švedijai priklausančią Elando salą, kuri yra saugoma gamtos teritorija, arba keliaujant tiltu iš Malmės į Kopenhagą, kai prieš akis atsiveria Baltijos jūros erdvės vaizdai! Ir tai krantus saugo nuo tam tikrų ekologinių praradimų.

Prieš dešimtmetį teko matyti ir kitą tiltą – estakadą, supančią Genujos senamiestį. Tiesą sakant, pirmas įspūdis šokiravo, lindo mintis, kad taip elgtis gali tik storu kultūriniu sluoksniu padengta Italija, o Lietuvoje panašūs projektuotojų siūlymai iškart būtų sulyginti su žeme. Bet 2006 metais Genujos senamiestis buvo įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Tilto paskirtis - saugoti architektūros vertybes nuo krovininio uosto transporto. Dėl urbanistinio paveldo net lėktuvų kilimo takas ten nutiestas jūroje, ką jau kalbėti apie jūroje pastatytus konteinerių terminalus.

Tolyn į jūrą brenda beveik visi pasaulio pakrančių miestai. Tik lietuviai dėl prieraišumo istoriniam Baltijos kranto peizažui apsisprendę elgtis priešingai. Net vieta dujų terminalui pasirinkta marių protakoje, kur akvatorija nuolat užnešama smėliu. Ir būtent šis objektas, ko gero, yra paskutinis lašas, perpildęs uosto vandens taurę, kad tilto klausimas iškiltų į paviršių. Nes dar anksčiau siekiui atverti uosto glėbį didiesiems konteinerių laivams yra pritarusios visos politinės jėgos.

Tiltas pats savaime nėra nei didžiausia kraštovaizdžio puošmena, nei vizualinė šiukšlė, o tai, kuo jis tampa, priklauso nuo inžinerinių sprendimų ir paskirties. O tiksliau – nuo situacijos, nuo vietos žmonių supratingumo, kai tenka ieškoti išeities susiklosčius tam tikroms to meto aplinkybėms.

Juk net ir estetiškai bjauri konstrukcija, jeigu ji reikalinga visuomenei, laikui bėgant prilimpa prie akių.

Klaipėdos valdžia jau pareiškė balandį planuojanti gyventojų apklausą, ar reikia tilto į Kuršių neriją. Tikimasi, kad dauguma pasakys „ne“. Neringiškiai ir be apklausos visu balsu šaukia „taip“, nors jų namai - Kuršių nerijos nacionalinis parkas. Toks nuomonių poliariškumas - visiškai normalus ir artimas demokratijai reiškinys, kai kiekvienas į tiltą žvelgia iš savo taško ir būtent esamuoju laiku. Bet gal rytoj žvilgsnio projekcija bus kita? Juk akiplotyje gali iškilti panoramą užstojančių elementų.

Neseniai galėjome įsitikinti, kad, motyvuojant nauda visuomenei, pasiekti kompromisą dėl energetinės alternatyvos pavyko. Labai staiga suprojektuotas ir statomas objektas, dėl kurio, kaip inžinerinio statinio uoste, iš esmės niekas neprotestavo. Ne todėl, kad jis garantuotai naudingas arba labai grėsmingas tradicinei veiklai. Tuo reikės įsitikinti. Laikytis bendros linijos politikai susitarė. Toje gretoje atsidūrė ir tuo metu valdžioje buvę uostamiesčio liberalai, tradiciškai prieštaraujantys pramoniniams pokyčiams uoste. Neseniai meras net išplatino viešą paaiškinimą, tiesa, su akivaizdžia reikalavimų potekste, kad Klaipėdos miesto savivaldybė nevilkina svarbių projektų, o priešingai – padeda juos įgyvendinti. Esą dujų terminalas - tai ne tik strateginės reikšmės valstybės objektas, bet ir didžiulis padidėjusios rizikos infrastruktūros darinys, tačiau nepaisant to visi pateikti prašymai išduoti leidimus buvo derinti minimaliais terminais.

Ekonominis gyvenimas Klaipėdoje, sprendžiant iš ministrų maršrutų, dabar sukasi aplink Kiaulės Nugaros salą. Todėl susidaro įspūdis, kad nuo dujų terminalo veiklos, o ne gyventojų nuomonės priklausys, kas toliau dėsis uoste.

Kai pastatysime dujų terminalą ir konteinerių skirstymo centrą, kai kurie argumentai dėl tilto per Kuršių marias galbūt savaime išnyks. Ar verta galąsti iešmą, t. y. rengti apklausas ir kelti nuomonių skersvėjus, kol briedis girioje, o medžioklės sezono laukti liko neilgai? Ir ne UNESCO spręs, ar reikia mums tilto.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"