TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Kodėl aš ne(be)kandidatuoju į TS-LKD pirmininkus

2015 03 30 15:34

Ko gero, ši TS-LKD rinkiminė kampanija sumušė visus įmanomus populiarumo rekordus. Štai, jau pora savaičių nei vienas save gerbiantis žiniaskaidos leidinys, radijo stotis ar televizijos kanalas neapsieina be komentarų, interpretacijų ar tiesiog, informacijos TS-LKD pirmininko rinkimų tema.

Jau nekalbu apie beribes facebook‘o platybes, kurių erdvėje ir buvo duotas startas šiam procesui, kuomet viename uždarų partijos prezidiumo posėdžių partijos pirmininko perskaitytas pareiškimas apie nedalyvavimą rinkimuose ir įpėdinio paskyrimą tą pačią minutę buvo paskelbtas Lietuvai.

Vieni sako, kad tai vidinis organizacijos reikalas ir, šiukštu, negalima viešai diskutuoti. Kiti gi, šį procesą vadina privalumu ir demokratijos švente, kuria būtina pasidalinti su visuomene. Nors, tiesa pasakius, dabar šis klausimas yra gerokai pavėluotas, nes išleisto iš butelio „džino“ atgal sugrąžinti nebeįmanoma. Todėl, sukaupus visus įmanomus padorumo, pagarbos oponentams ir sau likučius, belieka garbingai tęsti konkurencinę idėjų kovą, kurios tikslas – partijos konsolidacija ir nuoširdus darbas visuomenės bei valstybės labui.

Prisipažinsiu, nuoširdžiai maloniai nustebau, kuomet po dviejų metų buvimo partijoje net penkių skyrių ir LKD bendrijos buvau pasiūlytas ir patvirtintas kandidatu į pirmininkus, todėl, nenorėdamas nuvilti bendraminčių, buvau nusprendęs pateikti savo matymą į veiklą organizacijos, vardan kurios kardinaliai pasukau savo pakankamai sėkmingo gyvenimo vežimo ienas politikos link. Kaip ir kiekvienas beviltiškas idealistas, kurio paslaugų paklausa dažniausiai apsiriboja reitingams pašviežinti ir sąrašui pagražinti, tikėjausi savo kuklią gyvenimišką patirtį panaudoti viešojo gėrio statyboje bei viešojo intereso sargyboje. Neslėpsiu, šį bei tą netgi pavyko nuveikti ne tik Seimo nario darbuose, bet ir partijos gretose būdamas nepadariau gėdos. O svarbiausia - mudu su sąžine miegame ramiai.

Taigi, savo nuodėmingose mintyse puoselėjau planą garbingos ir tikros rinkimų kampanijos metu pateikti savo viziją. Tačiau paskutinio partijos tarybos posėdžio metu mane aplankė supratimas, kad, nepaisant visų teigiamų mano kuklaus asmens savybių, reikalingų pirmininko pareigoms užimti, turiu vieną esminį trūkumą, kuris, deja, gali būti pateikta kaip pagrindinė kliūtis visuotiniam pasitikėjimui pasiekti.

Pradėsiu nuo „privalumų“, kurių priskaičiavau bent tris: esu Vytautas, profesorius ir turiu bene mažiausią stažą partijoje tarp kandidatų..! Atrodytų, idealus pretendentas! Jeigu ne viena aplinkybė, t.y. pagrindinis trūkumas: esu Juozapaitis...Tiesiog, kažkoks Juozapaitis, visą savo sąmoningą gyvenimą ėjęs savo, nepriklausomu keliu, kuris niekada nesiskyrė nuo Lietuvos kelio ir savo kukliais darbais pasiekęs rezultatų, už kuriuos nesu niekam skolingas. Turiu mintyje politinį, ar kitokį „užnugarį“. O tai yra pats didžiausias trūkumas, nes laisvas nuo „privalomo“ dėkingumo kažkam už kažką žmogus yra labai pavojingas, nes jis turi privilegiją nebijoti matyti tai, ką mato...

Nors, iš tiesų užnugarį jutau ir tebejaučiu nuolatos. Visų pirma savo tėvo, tremtinio mokytojo Vytauto Juozapaičio, bolševikinių išgamų suluošintą savo gyvenimą skyrusio jaunosios kartos ugdymui ir , žinoma, savo senelio – politinio kalinio Petro Juozapaičio, uoliai tarnavusio Lietuvos valstybei Radviliškio savivaldybės sekretoriaus pareigose, pirmojo reiso į komunistinį pragarą keturiasdešimt pirmųjų birželį keleivio, kurio gyvybė užgeso 1942 metais po nežmoniškų kankinimų Gulage, Rievučij lageryje, kuriame „trojkė“ jį nuteisė myriop lygiai po metų, 1943-siais...

Štai tie du patys brangiausi mano gyvenimo pavyzdžiai, kurių pavardę garbingai nešioju ir nesiliauju į juos lygiavęsis ir paskatino nepasinaudoti mano aukščiau paminėtais „privalumais“, nes toks aplinkybių sutapimas nebūtų svarus, juolab, garbingas argumentas, kovojant už galimybę įgyvendinti savo idėjas ir mintis. Kurių, tiesa pasakius, niekas nė nemėgino išklausyti, nes dar prieš prasidedant varžyboms (o partijos pirmininko rinkimų esmė turėtų būti idėjų varžytuvės) buvo paskelbtas „idėjinis“ nugalėtojas, nors jo idėjų sąrašas viešoje erdvėje pasirodė gerokai vėliau. Kas žino, jeigu tame uždarame konkurse, kuriame buvo viskas nuspręsta iš anksto, būtų pasiūlyta sudalyvauti ir Jūsų nuolankiam tarnui, gal tų favoritų būtų ne vienas...?

Tačiau, jeigu taip būtų atsitikę, ko gero negalėčiau šiandien ramiai pažiūrėti į akis savo tėvui, o ir prisimindamas savo senelį, nebūčiau ramus. Todėl dabar, kuomet rinkiminis vajus pasiekė epogėjų ir visi turnyro dalyviai išėjo į finišo tiesiąją, pats laikas prabilti apie tikrąjį atsinaujinimą. Ne kosmetinį „euroremontą“, o dvasines rekolekcijas ir žmogiškumo paieškas. To, ko pastaraisiais metais pasigedo ne tik mūsų bendruomenė, bet ir mumis nusivylusi bei tikėjimą praradusi visuomenės dalis.

Be abejonės, permainų vėjai yra būtini. Tačiau skersvėjai, sukelti beatodairiško noro „atsigaivinti“, gali atnešti neprognozuojamų komplikacijų ne tik šalia esantiems, bet ir patiems tokios procedūros entuziastams. Tą žino kiekvienas, bent sykį gyvenime patyręs gaivališko skersvėjų gūsio sukeltą negalavimą. Tad, sukaitus ir įsiaudrinus nereikėtų rizikuoti savo sveikata ir, susirgus, pasikliauti facebook‘iniais receptais, o būtina kreiptis į profesionalią gydytoją, kuri, davusi ne tik Seimo nario, bet ir Hipokrato priesaiką, savo pareigą atliks nepriekaištingai...

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"