TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Kodėl Baltijos kelias vėl tampa svarbus

2014 08 19 6:00

Šį savaitgalį ne tik Lietuva, bet ir Latvija, Estija prisimins Baltijos kelią. Renginių, minint svarbias istorines datas, Lietuvoje netrūksta. Dažnai jie vyksta nedidelėse tų laikų liudininkų ir bendraminčių grupelėse ar valdiškuose susiėjimuose, bet šį kartą daug iniciatyvos rodo ir jauni žmonės. Kodėl Baltijos kelias vėl tampa svarbus?

Žinoma, visų pirma, yra svarbi pati data: Baltijos keliui - 25 metai. Antra, labai svarbus buvo šios akcijos, įvykusios rugpjūčio 23 dieną, turinys: priminti pasauliui Molotovo-Ribentropo paktą ir jo slaptuosius protokolus, privedusius prie trijų Baltijos valstybių okupacijos, bei paraginti likviduoti jo padarinius. Milijono žmonių gyva grandinė, nusidriekusi nuo Vilniaus iki Talino, pralaužė pasaulio abejingumo ledą. Visi suprato Lietuvos, Latvijos ir Estijos žmonių valią gyventi taip, kaip gyvena laisvos tautos.

Iš tiesų šio istorinio įvykio svarba yra neabejotina. Tačiau Baltijos kelias minėtas Lietuvoje ir prieš 10, ir prieš 20 metų. Ir kiekvienu atveju tai buvo labiau sąjūdininkų, tų dienų bendražygių susitikimas nei valstybės įvykis. Šį savaitgalį, kaip ir anksčiau, bus vėl malonu susitikti su sąjūdininkais, kurių gretos, deja, vis retėja. Tačiau liūdna suvokti valstybės negebėjimą iki šių dienų įvertinti šį darbą. Vis dar nesuprantama, kad jei ne sąjūdininkai, pakėlę galvas visoje Lietuvoje, nebūtų buvę ir Kovo 11-osios. Taip pat kaip be disidentų, rezistentų ir kelią į laisvę tiesusios pokario partizanų kovos.

Tačiau paties Sąjūdžio gimimo 25-osios metinės praėjusių metų birželio 3-iąją irgi buvo labiau tik kaip bendraminčių susitikimas. Panašiai moinėtos ir Baltijos kelio 20-osios metinės. Nauja buvo tik vienam dailininkui gimusi iniciatyva pastatyti keraminę sienelę Vilniuje, ties automobilių žiedu prie Edukologijos universiteto.

Kiekviena iniciatyva yra sveikintina, o tuo metu iš valdžios sulaukiama vien tylos. Tačiau tuomet nesinorėjo griauti pakilios Baltijos kelio nuotaikos sakant, kad šioje sienelėje Sąjūdžio ir Baltijos kelio svarbiausias principas - pasiaukojamas darbas dėl Lietuvos - buvo pakeistas komercija. Ir tiesa virto fikcija: jeigu nebuvai Baltijos kelyje, tai galėjai nusipirkti kaip vardinę plytą sienelėje. Žinau, kad daug sąjūdininkų, kitų Lietuvos žmonių, buvusių Baltijos kelyje, to nedarė. Kam? Jie žino, kad ten buvo, ir to niekas nepakeis.

Būtent todėl daug gražesnė (bent man) atrodo iniciatyva, paskelbta šiais metais: siųsti nuotraukas iš Baltijos kelio, surasti save tose nuotraukose, prisiminti tuos laikus ir pasidalyti atsiminimais - gyva, bendra Baltijos kelio patirtimi. Iniciatyvų tiek daug, kad net galva gali apsisukti. Tai jau šį trečiadienį prasidedantis dviračių žygis per Baltijos šalis, konferencija Panevėžyje ir Kaune

(keista, kodėl nėra Vilniuje), estafetinis bėgimas per Baltijos šalis, pilietinė iniciatyva ,,flash mob“ vienu metu Vilniuje, Rygoje ir Taline, linkėjimų surašymas Lietuvai, jaunimo renginiai, roko muzikos koncertas ir visa kita. Tradicinė ,,Baltijos kelio sąšaukos“ iniciatyva visoje kelio atkarpoje ten, kur bus atstatyti atminimo ženklai, sąjūdininkų susitikimai bus tik viena dideliame sraute. Ir tai džiugina. Baltijos kelias vėl svarbus daugeliui.

Kodėl? Atsakymo, manau, reikia ieškoti ne tik Lietuvoje, bet ir už mūsų valstybės ribų. Pasaulis vėl tapo neramus. Matome, kaip ta pati jėga, mus okupavusi 1940 metais, dabar jau tik su kitokia vėliava, be kūjo ir pjautuvo, ir su šūkiu ne ,,už Staliną“, o ,,už Putiną“, kėsinasi į kitos valstybės teritoriją. Ši jėga šiandien taip pat vis dažniau užsimena, kad jokios Baltijos šalių okupacijos nebuvo, o tik savanoriškas prisijungimas prie Sovietų Sąjungos, nutylint, kad tai įvyko su nukreiptais automatų vamzdžiais.

Agresoriai puola nusilpusią valstybę. Tai šiandien pripažįsta ir Ukrainos žmonės. Vladimiras Putinas ryžosi savo veiksmams todėl, kad manė, jog Ukraina nepajėgs priešintis. Ši šalis iš tikrųjų yra nusilpusi nuo milžiniškos korupcijos, neteisingumo, valdžios abejingumo žmonėms, jos rūpinimosi savimi, asmenine kišene, o ne valstybe. Žmonės niekuo nepasitikėjo, todėl ir galėjo atrodyti kaip lengvas grobis. Tai, kas įvyko vėliau, po Krymo aneksijos, ta Ukrainos žmonių, pažadintų Maidano, valia ginti šalį Kremliui sukėlė šoką.

O mes Lietuvoje ar jaučiame, kad neteisingumas, kurio apstu ir mūsų šalyje, ją graužia iš vidaus? Ar suprantame, kad tie, kas šiuo metu žvalgosi į Ukrainą, agresoriaus žvilgsnį gali nukreipti ir į mus. Ar suvokiame, kad šiandien Ukraina gina ir mūsų laisvę? Juk tik įklimpęs toje šalyje agresorius gali sustoti. Ir vis dėlto kiekviena tauta jaučiasi stipri tik tada, kai dėl savo saugumo viską padaro pati. O valstybės saugumas yra matuojamas ne tik prieštankinių, priešlėktuvinių ginklų skaičiumi, ne tik mūsų naryste NATO ir Europos Sąjungoje.

Baltijos kelyje stovėjome, nes siekėme gyventi nepriklausomoje ir teisingoje šalyje. Nepriklausomybę turime, tačiau, deja, nenuostabu matyti ir žmonių nusivylimą. O tokiais atvejais kam nors gali atrodyti, kad ir iš mūsų atimti valstybę yra nesunku. Todėl šiandien, prisimindami Baltijos kelią, turėtume galvoti ne tik apie išorės grėsmes, bet ir apie tai, kas negerai mūsų šalyje.

Baltijos kelio laikais neturėjome valstybės, bet susikibę rankomis pasijutome tauta. Dabar valstybė yra. Ar esame stipri tauta? Šis klausimas svarbus kiekvienam iš mūsų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"