Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
KOMENTARAI

Kodėl dažnėja teroro aktai Europoje?

 
2017 05 30 6:00

Praėjusią savaitę Europą ir visą pasaulį sukrėtė dar vienas islamistų teroro aktas Senajame žemyne. Šį kartą Manchesteryje. Teroro aktai Europoje vis dažnėja. Per du mėnesius jų įvyko net penki. Kur slypi suintensyvėjusio reiškinio priežastys?

Pavasarinę teroro virtinę Europoje pradėjo kovo 23 dienos įvykiai Londone. Tąkart automobilis įsirėžė į pėsčiųjų minią ant Vestminsterio tilto ir trenkėsi į parlamento rūmus. Užpuolikas užmušė ir policininką, bet buvo nušautas kitų pareigūnų. Žuvo 4 žmonės.

Balandžio 3-iąją nugriaudėjo sprogimas Sankt Peterburgo metro. Žuvo 14 žmonių. Po kelių dienų, balandžio 7-ąją, sunkvežimis įsirėžė į minią Stokholme. Žuvo 4 žmonės.

Balandžio 7 dieną Paryžiuje, likus kelioms dienoms iki prezidento rinkimų, būtent tą vakarą, kai vyko kandidatų debatai, užpuolikas, ginkluotas Kalašnikovo automatu, nušovė policininką.

Ir štai gegužės 22 dieną sprogimas įvykdytas Mančesterio koncertų salėje, žmonėms jau rengiantis eiti po koncerto namo. Teroristas nedrįso eiti per patikros sistemą, todėl koncerto salės prieigose susisprogdino savadarbiu sprogmeniu. Žuvo 22 žmonės.

Ar tai reiškia, kad kitų Europos šalių didmiesčiai tampa vis nesaugesni, ir kiekvienas mūsų, apsilankęs tuose miestuose, gali tapti teroro auka?

Politikai ramina sakydami, kad tai tik piktadarių darbas. Neturime įžvelgti tendencijos ir kelti panikos. Matematikos ekspertai tvirtina, kad galimybė pakliūti į tokius įvykius yra beveik lygi nuliui. Bet ar tikrai padažnėję teroro aktai Europoje – atsitiktinumas?

Pastarasis toks praėjusiais metais buvo Berlyne gruodžio 19 dieną, kai teroristo vairuojamas sunkvežimis įvažiavo į minią žmonių, apsilankiusių Kalėdų mugėje miesto centre. Tuomet iš karto žuvo 12 žmonių. Tarp šio ir kito baisaus teroro akto Nicoje, kai sunkvežimis irgi įvažiavo į minią žmonių, susirinkusių pažiūrėti saliuto Nicoje per Prancūzijos nacionalinę šventę, buvo praėję penki mėnesiai. Tiesa, būta ir keletas smulkesnių, bet irgi aukų nusinešusių incidentų Vokietijoje.

Europos migracijos politikos kritikai tvirtina, kad dėl šių teroro aktų kalti imigrantai. Tačiau tai – tik dalis tiesos. Berlyne Kalėdų išvakarėse iš tikrųjų teroro aktą įvykdė pakistanietis, suvokdamas, kad gali negauti prieglobsčio Vokietijoje, tačiau Manchesteryje, Londone ir Paryžiuje prezidento rinkimų išvakarėse veikė gimusieji tose Europos šalyse.

Teroristai suvokia, kad laisvojo pasaulio sąlygomis valstybės ir pareigūnai yra beveik bejėgiai sustabdyti teroro aktus, kai veikia pavieniai asmenys, o ne organizuota grupė.

Žlugusios multikultūralizmo politikos Europoje kritikai sako, kad tuos nusikaltimus daugiausia daro asmenys, taip ir netapę tų šalių ir jų politinės kultūros dalimi.

Kai kurie jų ragina imtis priemonių išsiunčiant iš šalies ir juos, net padariusius ir mažesnius nusikaltimus bei chuliganizmo aktus. Bet ar gali demokratinė Europos šalis skirtingai vertinti savo piliečius, pavyzdžiui, arabų kilmės, ir kitus? Juk mažesnio lygio nusikaltimus gali padaryti ir ne arabų kilmės žmonės. Ar ir juos reikėtų kur nors išsiųsti?

Teisinės ir demokratinės Europos šalys turi mažiau galimybių užkardyti tokius nusikaltimus. Po kone kiekvieno teroro akto pareigūnai tvirtino turėję žinių apie nusikaltimą padariusius žmones, bet štai Švedijos pareigūnams, kad jie galėtų įrodyti net ir „Islamo valstybės“ gretose buvusių ir grįžusių atgal į šalį piliečių nusikalstamą veiką, pagal įstatymus reikėtų keliauti į karo veiksmų zoną ir ten rinkti faktus.

Yra teigiančiųjų, kad kitos šalys ir visų pirma Rusija teroro aktais bando daryti įtaką rinkimų eigai Vakarų Europos šalyse. Sklinda vis daugiau kalbų apie galimą islamistų, ypač tų, kas išvyko iš Rusijos ir kitų buvusios Sovietų Sąjungos respublikų, bendradarbiavimą su Rusijos slaptosiomis tarnybomis siekiant destabilizuoti politinę padėtį Vakarų Europoje.

Tačiau pagrįsti šiuos ryšius gana sunku, o statistika rodo, kad iš visų pastarojo meto teroro aktų Vakarų Europoje tik Stokholme nusikaltimą įvykdė išeivis iš buvusios Sovietų Sąjungos (Uzbekistano), ir Rusijoje tai padarė atvykėlis iš Kirgizstano.

Visos išdėstytos aplinkybės gali turėti įtakos pastaruoju metu suintensyvėjusiems teroro aktams Europoje, bet yra ir kitų priežasčių, galinčių paaiškinti šį fenomeną. Priežastys yra trys, pirma, tai „Islamo valstybės“ teritoriniai pralaimėjimai, kuriuos dabar bandoma stabdyti teroro veiksmais Europoje. Antra, islamistų gebėjimas pasinaudoti laisvo pasaulio žiniasklaida, juo labiau šiame technologijų amžiuje, kai žinia apie įvykdytus teroro aktus bei būdus, jų vaizdai sklinda taip greitai, tad tai padarę asmenys iš karto tampa žinomi visam pasauliui, o savo aplinkoje jie pripažįstami kaip mirtininkai kankiniai. Jeigu jų pavardės nebūtų skelbiamos, gal ir norinčiųjų vykdyti tokius aktus būtų mažiau. Trečia, teroristų suvokimas, kad laisvojo pasaulio sąlygomis valstybės ir pareigūnai yra beveik bejėgiai sustabdyti teroro aktus, kai veikia pavieniai asmenys, o ne organizuota grupė.

Pakanka vien į viešąją erdvę pasiųsti žinią ir taip ką nors įtikinti paimti į rankas peilį, automobilio vairą ar pagal interneto instrukcijas pasigamintą sprogmenį. O tuomet jau „Islamo valstybė“ galės paskelbti, kad teroro aktas įvykdytas jų vardu. Nors tai galbūt padarė nieko su ta grupuote neturėję asmenys.

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"