Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
KOMENTARAI

Kodėl didėja Europos ir Amerikos dešiniųjų palankumas Maskvai

 
2016 11 29 6:00

Prancūzijos dešiniųjų Respublikonų partijos pirminiuose rinkimuose, kuriuose galėjo dalyvauti ir kitų partijų nariai, didžiule persvara laimėjo labiau dešinysis kandidatas, pamaldus katalikas Francois Fillonas.  Jis surinko  apie 70 proc. balsų ir antroje vietoje paliko mažiau dešinįjį  Alainą Juppe.

F. Fillonas pasiūlė gerokai pailginti darbo savaitę – prancūzai dabar dirba tik 35 valandas per savaitę, ir sukritikavo dabartinę Francois Hollando užsienio politiką, ypač Maskvos atžvilgiu. Jis teigė, kad sankcijos nedavė reikiamos naudos, o dėl Krymo siūlė surengti referendumą, dalyvaujant tarptautiniams stebėtojams. Jis taip pat pasisakė prieš vienalytes santuokas ir ypač prieš galimybę tokiose santuokose gyvenantiems auklėti vaikus.

Prancūzijoje atsirado žinomas dešiniųjų politikas, ne radikalas, kuris kitų metų prezidento rinkimuose tikriausiai įveiks populistę radikalią dešiniąją kandidatę Marin Le Pen. Jos palankumas Kremliui kur kas didesnis nei nuosaikaus dešiniojo F. Fillono. Žinant, kad Prancūzija yra prezidentė respublika, reikia laukti didelių permainų tiek Prancūzijos vidaus, tiek ir užsienio politikoje.

Rusiją, o tiksliau Sovietų Sąjungą, valdant komunistams, Vakaruose daugiausia Kremliaus simpatikų būdavo kairiosiose ir ypač kairiosiose radikaliose komunistų partijose. Tokiose šalyse, kaip antai Italija, Čekija ar Graikija, kur komunistų partijos neuždraustos, jie ir toliau remia Maskvą ir jos politiką. Jau ne ideologiniu principu, nes Rusija jau seniai ne komunistinė.

Rusiją jau ne pirmą dešimtmetį valdo ne komunistai ir ne kokie nors kairieji, o turtingų oligarchų grupuotės, glaudžiai susijusios su Kremliaus valdžia. Vladimiras Putinas tikrai nėra kairysis ir savo didžiuliais slepiamais nuo visuomenės turtais nelinkęs su kuo nors dalintis. Gal todėl ir milijardierius Donaldas Trumpas su juo greičiau randa bendrą kalbą, nei labiau kairioji, nors ir milijonierė, Hillary Clinton ir jos Demokratų partija.

Kita vertus, ir Vakarų, ir Centrinės Europos šalių, tokių kaip antai Vengrija ar Austrija dešinieji politikai, ko gero, yra labiau pragmatiški, labiau susiję su su savo šalių pramonininkais ir verslo lobistais, kuriems skaudu prarasti didžiulę Rusijos rinką, o surasti naujų ir jose konkuruoti, pavyzdžiui, su amerikiečiais ar kinais, nėra taip paprasta.

Antra vertus, tose šalyse, kur dešinieji yra opozicijoje, jų lyderiai turi siūlyti kažką naujo savo žmonėms, parodyti aiškius ir suprantamus kelius, kaip sumažinti emigrantų srautus ir bedarbių skaičių, kaip išlaikyti ekonomikos augimą ir užkirsti kelią ekonominėms bei finansinėms krizėms.

Kai kurie Vakarų dešiniųjų lyderiai, matyt, tikisi su Rusijos valstybės pagalba išspręsti savo vidaus, o ypač užsienio politikos problemas. Pirmiausia, turimas galvoje galimas Rusijos indėlis į terorizmo sumažinimą pasaulyje ir didžiausių emigracijos židinių, kilusių dėl karų Sirijoje bei Irake, sustabdymą. Vakarų jėgoms be Rusijos tai padaryti per sunku. Todėl net pagyvenusi paryžietė, kalbėdama televizijai, mini galimą Rusijos pagalbą Sirijos karui užbaigti.

Agresyvi kai kurių mūsų valdančiųjų politikų retorika, ypač dažnai žeriama ministro Lino Linkevičiaus lūpomis, vakariečius jau ima erzinti. Pokalbiuose su vakariečiais kartais išgirsti net tam tikrų priekaištų. Mes jus saugom, siunčiame savo karius, o jūsų jauni žmonės bėga iš šalies. Kodėl? Arba. Kiek jūs galite skųstis, gąsdinti save ir kitus. Juk viskam yra saikas. Žvalgybos informuoja, NATO kariai saugo Baltijos šalių sienas. Nusiraminkit, rusų propaganda tikrai neišplauna mūsų politikų smegenų, kaip teigia ponas Linkevičius. Beje, mūsų piliečiai žiūri savo TV kanalus, o ne Russia today. Jiems nelabai rūpi, kas vyksta Rusijoje ar Ukrainoje apskritai, jie turi savo problemų. Žinoma, visos Baltijos šalys, ir kažkodėl ypač Lietuva, yra jautrios dėl savo saugumo.

Rūpinkimės savo saugumu profesionaliai, iš to nedarydami propagandos. Stiprinkime savo karines pajėgas, bet ir mažinkime pagaliau savo jaunų žmonių emigraciją, sumažinkime skurdą, ypač provincijoje badantį akis, ir paprastų eilinių žmonių nepasitenkinimą gyvenimo kokybe. Nes būtent nuo jų ir priklauso mūsų valstybės saugumas ir gerovė.

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"