TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Kodėl imta svarstyti, kas bus po V. Putino

2016 01 29 6:00

Kremliaus nekontroliuojamoje internetinėje rusiškoje žiniasklaidoje atsiranda vis daugiau tekstų, kuriuose analizuojama Rusijos raida po Vladimiro Putino. Atrodytų, tokie svarstymai yra atitrūkę nuo tikrovės, kuri lyg ir aiški – V. Putino režimas jaučiasi tvirtai, jį palaiko mažiausiai keturi penktadaliai visuomenės.

Kremliaus propaganda, ypač televizinė, dirba visu pajėgumu, kasdien rodo žlungančią Europos Sąjungą ir šio žlugimo fone puikiai gyvuojančią Rusiją. Net kai kurie Kremliaus atžvilgiu kritiškai nusiteikę analitikai laikosi nuomonės, kad V. Putinas valdys mažiausiai iki 2024-ųjų, nes 2018 metų prezidento rinkimus jis nesunkiai laimės.

Taip, didžioji dalis Rusijos visuomenės yra ir dar ilgai bus lojali V. Putino režimui, kuris bent iki 2013-ųjų garantavo kasmet didėjančią gerovę, kokios rusai niekada nebuvo matę. Jie pirmą kartą po beveik šimto metų išvydo nuo prekių lūžtančias parduotuvių lentynas, pradėjo važinėti užsienietiškais automobiliais (tiesa, dažniausiai surinktais Rusijoje pastatytose gamyklose), ėmė poilsiauti Turkijoje ir Egipte. Tokią stabiliai kilusią gerovę sunku pamiršti, todėl kai ją suteikęs prezidentas V. Putinas dabar sako, kad gyvenimo pablogėjimas yra laikinas, paprasti rusai negali tuo netikėti.

Suprantama, Kremliaus propaganda apkvailino ne visus Rusijos žmones. Dalis visuomenės suvokia, kad šalis rieda negeru keliu, tačiau jaučiasi bejėgė ką nors pakeisti ir stengiasi paprasčiausiai prisitaikyti prie esamos padėties, bijodama, jog pokyčiai atneš dar baisesnių dalykų. Šiai būklei apibūdinti rusų sociologė Natalja Zorkaja, dirbanti Levados centre, vartoja terminą, kuris skamba kaip oksimoronas – asociali visuomenė. Taip sociologė vadina rusų nesugebėjimą atvirai reikšti nepasitenkinimą, vienytis ir kovoti. Belieka pridurti, kad šį bejėgiškumą ir norą prisitaikyti prie esamos padėties Kremliaus režimas visokeriopai ugdo, ir ne vien propaganda, bet ir bausmėmis. Naujausias pavyzdys – trejų metų laisvės atėmimas žmogui, surengusiam piketą, kuriame dalyvavo jis vienas.

Tačiau istorija rodo, kad visuomenės permainų variklis yra ne pasyvi dauguma, o aktyvi mažuma. Kaip teigė mums gerai pažįstamas žurnalistas Aleksandras Nevzorovas, jau tapęs aistringu V. Putino režimo kritiku, ta visuomenės dauguma, kuri dabar palaiko režimą, taip pat sėkmingai palaikys ir naująją valdžią. Aišku, vargu ar galima kalbėti apie aktyvią mažumą Rusijos vidaus politikoje, nes vadinamoji nesisteminė opozicija yra silpna ir susiskaldžiusi, Kremliaus propagandos paversta vos ne keiksmažodžiu. Ši opozicija neturi nė vieno atstovo parlamente, o Kremlius ir šiemet per Valstybės Dūmos rinkimus kažin ar leis jai patekti į tą pseudoparlamentą.

Tad kaip reikėtų vertinti vis dažnėjančius viešus svarstymus apie Rusiją po V. Putino? Tai – intelektualų kuriami ateities scenarijai, nes išprusimas pakylėja žmogų lyg į kalną, nuo kurio geriau matyti visuomenėje vykstantys procesai. Be abejo, išsilavinimo negalima atplėšti nuo vertybių. Jos ir lemia, kad vieni rusų intelektualai nuoširdžiai tarnauja dabartiniam režimui, o kiti ne mažiau nuoširdžiai jį kritikuoja.

Būtent kritiškai nusiteikę šviesuoliai puikiai mato ir garsiai sako, kad visa šio režimo garantuota gerovė priklausė tik nuo didelių naftos kainų. Joms nukritus ir atsivėrė režimo ekonominis nepajėgumas. Per 16 V. Putino valdymo metų nepadaryta nieko, kad Rusija galėtų eksportuoti ne tik žaliavas, bet ir ką nors tokio, kas būtų pagaminta iš tų žaliavų. Šis režimas tiesiog negali kurti šiuolaikinės ekonomikos, nes jis negerbia privačios nuosavybės. Kremlius svarbiausią ūkinį vaidmenį yra suteikęs valstybinėms korporacijoms, tokioms kaip „Gazprom“, „Rosneft“ ar „Lukoil“.

Režimas sunaikino nepriklausomus teismus, kuriuose verslininkai galėtų spręsti tarpusavio nesutarimus ir ginčus su valstybės biurokratija. Dabar tokiais atvejais galutinis žodis priklauso valdininkams, ypač iš vadinamųjų jėgos struktūrų. Ar gali ekonomiškai klestėti šalis, kurioje policininkui ar saugumiečiui visiškai nesunku pasisavinti bet kurį verslą, o jo savininką išsiųsti „pailsėti“ į kalėjimą? Čia verta paminėti žinomos rusų žurnalistės Julijos Latyninos mintį, kad režimas daro klaidą, leisdamas jėgos struktūrų atstovams užgrobti svetimas verslo įmones, nes tapę verslininkais šie veikėjai ims labiau rūpintis savo turtu, o ne tarnyste režimui.

Kad V. Putino režimas neturi ateities, neabejoja nė vienas jo kritikas. Skiriasi tik jų požiūris į tai, kiek šis režimas gyvuos ir kokios sulauks baigties. Pesimistai duoda dar mažiausiai aštuonerius metus, optimistai – metus pusantrų, tačiau teigia, jog trukmė labai priklausys nuo būsimų naftos kainų. Svarstymuose dėl pačios baigties dominuoja mintis, kad vargu ar tikėtinas masinis sukilimas prieš režimą, mat vieni rusai yra paveikti propagandos, kiti bando prisitaikyti, nes taip saugiau.

Daug realesnis laikomas netikėtas rūmų perversmas, per kurį aukščiausią kėdę užims kas nors iš artimiausios V. Putino aplinkos. Taip manantieji ieško analogijų su Josifą Staliną pakeitusiu Nikita Chruščiovu, o būsimo „chruščiovo“ vaidmenį skiria ministrui pirmininkui Dmitrijui Medvedevui.

Tačiau tam, kad kiltų perversmas, dabartinė V. Putino aplinka turi įsitikinti, jog vadas pradeda neatitikti jų asmeninių interesų – išsaugoti turtus, kuriuos susikrovė būtent V. Putino dėka. Kol kas šis vadinamasis elitas tebėra vieningas ir ištikimas lyderiui, bet vargu ar jo nariai suinteresuoti ilgalaike konfrontacija su Vakarais, kurių bankuose laiko savo pinigus, kur yra prisipirkę kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, kur jau gyvena jų vaikai bei kiti artimi žmonės.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"