Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITZAPAD-2017
KOMENTARAI

Kodėl „intelektualas“ nėra „inteligento“ sinonimas

 
2017 05 03 6:00

Neseniai Rusijoje lankėsi Europos Sąjungos vyriausioji užsienio reikalų įgaliotinė Federica Mogherini.

Ji susitiko su persekiojamų nevyriausybinių organizacijų atstovais, išgirdo apie žmogaus teisių gynimo centro „Memorial“ bėdas bei Teisingumo ministerijos sprendimą uždrausti religinės organizacijos „Jehovos liudytojų“ veiklą, paskelbus ją ekstremistine, ir kita.

Kadangi kadaise pati dalyvavau steigiamajame Leningrado miesto „Memorial“ skyriaus susirinkime ir įvairiose jo organizuotose akcijose bei renginiuose, šios vienos garbingiausių Rusijos organizacijų likimas man visada rūpėjo ir teberūpi.

Rusijos valdžia, kariaudama su beginklėmis organizacijomis, pasiekė naujų pergalių: šiemet sujaukė „Memorial“ organizuojamą respublikinį moksleivių istorinių darbų konkursą.

Jau pernai apdovanojimų gauti į Maskvą suvažiavusius konkurso nugalėtojus ir žiuri narius atakavo jaunieji neokomunistai – apmėtė kiaušiniais, o vieną garsiausių Rusijos rašytojų Liudmilą Ulickają aptaškė briliantine žaluma.

Šiemet kažkokie provokatoriai, apsimetę Rusijos švietimo ministerijos darbuotojais, skambino į mokyklas, kurių moksleiviai buvo pakviesti atvykti į Maskvą balandžio 26 dieną atsiimti apdovanojimų, ir liepė mokiniams ten nevažiuoti.

Esą konkursas – ekstremistinis, o jį organizuoja „uždrausta organizacija“. Mat „Memorial“, negaudamas finansavimo iš Rusijos biudžeto, yra priverstas priimti finansinę paramą iš užsienio, todėl Teisingumo ministerija šią žmogaus teises ginančią ir stalininių represijų aukų atminimą puoselėjančią organizaciją paskelbė „užsienio agentais“.

Respublikinį istorinių tyrimų darbų konkursą vyresnių klasių moksleiviams (14–18 metų) „Memorial“ organizuoja jau 18 metų, ir per tą laiką savo darbus apie tai, kaip XX amžiaus įvykiai atsispindėjo konkrečių žmonių likimuose, jau paskelbė 40 tūkst. jaunuolių.

Inteligentas – tai ne tik žinios, išsilavinimas, bet ir minties bei elgesio kultūra, praturtinta sąžine ir drąsa sąžiningai gyventi.

Beveik visą tą laiką konkurso žiuri vadovavo istorikas profesorius, Rusijos mokslų akademijos akademikas Sigurdas Šmidtas, vieno žinomiausių Sovietų Rusijos mokslininko, Arkties tyrinėtojo, Sovietų Sąjungos didvyrio Otto Šmidto sūnus.

O. Šmidtas – į buvusią Lifliandijos guberniją (dalis dabartinės Estijos ir Latvijos) XVIII amžiuje persikėlusio vokiečio kolonisto palikuonis. Motina buvo latvė, pavarde Ergle. Ir pinigų talentingo anūko Otto mokslams davė būtent motinos tėvas Fricis Ergle.

Bet ne dėl latviškų šaknų profesoriaus S. Šmidto vardas įsirėžė man į atmintį, o dėl vieno epizodo, kai Sigurdas, tada dar tik pradėjęs garsėti jau nebe tik kaip savo tėvo sūnus, bet ir kaip originalus mokslininkas, pasirodė esąs garbinga asmenybė, tikras inteligentas.

Atsitiko tai 1973 metais. Sovietų Sąjungos mokslininkai, VII tarptautinio slavistų kongreso Varšuvoje dalyviai, kongresui pasibaigus viešėjo Krokuvoje, kur buvo nulydėti ir į garsųjį Vavelį. Gidė uoliai vedžiojo didžiulį 200 žmonių būrį po požemius nuo vieno lenkų karaliaus sarkofago prie kito ir, dar kartą pagarbinusi karališkuosius palaikus, nežinia kodėl nei iš šio, nei iš to prisimindavo Jogailą bei visaip jį dergdavo: pagonis, neraštingas, netašytas…

Nors mūsų delegacijoje buvo du labai tituluoti lietuviai mokslininkai iš Vilniaus, jie apsimetė to negirdintys. Bet aš neištvėriau ir išdėsčiau gidei bei visai delegacijai trumpą Jogailos biografiją, kurioje ne paskutinę vietą užėmė jo mama, krikščionė Julijana (Uljana?). Įsivyravo nejauki tyla. Ir toje tyloje nuskambėjo raiškus S. Šmidto balsas. Profesorius ne tik patvirtino, kad sakau teisybę, bet ir papildė Jogailos biografiją naujomis detalėmis, paneigiančiomis versiją apie „netašytą pagonį“.

Gidei teko pamoką įsidėmėti… Bent tai dienai. O aš irgi gavau akivaizdžią pamoką, kuo inteligentas skiriasi nuo intelektualo: inteligentas – tai ne tik žinios, išsilavinimas, bet ir minties bei elgesio kultūra, praturtinta sąžine ir drąsa sąžiningai gyventi.

O dėl to neretai tenka apsispręsti, kurią šalį palaikyti: bijančią, tylinčią ar sakančią dažnai nemalonią tiesą. Dėl tos nemalonios tiesos sakymo Rusijos valdžia persekioja Rusijos istorijos dėmes mėginančią išvalyti „Memorial“ organizaciją, šalia kurios – ne tik intelektinis lyderis, iškilus mokslininkas, bet ir ištikimas tiesos bičiulis, inteligentas S. Šmidtas.

Gerai paieškoję, Lietuvoje irgi galėtume panašių rasti. Bet jie arba jau yra „nueinanti natūra“, arba, nors ir jauni, yra stumiami į gyvenimo paraštes.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"