TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Kodėl ir kada verta kreiptis į advokatą

2014 10 30 6:00

Neretai, pasiklausius aplinkinių asmenų, išgirstama daug mistika kvepiančių pasakojimų, jog „advokatas“ ar „advokatai“ – tai tiesiog „elitinis visuomenės sluoksnis“, iš paprastų žmonių „už nieką besigviešiantys didžiulių pinigų“. Tačiau kyla klausimas, kiek tokiose interpretacijose yra tiesos ir ar iš tiesų advokatų paslaugos yra daugumai neprieinamos.

Šiuo straipsniu trumpai pabandysiu apžvelgti elementarius klausimus: kodėl ir kada verta kreiptis į advokatus bei kokie galimi tokių paslaugų kaštai, ar visada advokato paslaugos yra mokamos?

Vadovaujantis teisės aktais, advokatų teikiamos teisinės paslaugos – tai teisės konsultacijos, patarimai teisės klausimais, teisinę reikšmę turinčių dokumentų rengimas, atstovavimas teisės klausimais, gynyba bei atstovavimas bylų procese, kitos teisės aktuose numatytos teisinio pobūdžio paslaugos. Advokato profesinę veiklą pakankamai griežtai apibrėžia teisės aktai, advokatai privalo vadovautis aukštais etikos standartais, nuolatos kelti savo kvalifikaciją, laikytis konfidencialumo (saugoti kliento informaciją kaip profesinę paslaptį), privalo vengti interesų konflikto, yra nustatytos įvairios advokatų veiklos kontrolės formos, advokatai privalo drausti savo civilinę atsakomybę. Taigi tai nėra (ar bent jau neturėtų būti) asmenys, kurie gali užsiimti „saviveikla“ ir neatsakingai žiūrėti į savo atliekamą darbą ar profesiją (o prisidarius klaidų, turėtų už tai atsakyti). Be advokato dažniausiai neįmanoma efektyviai ir tinkamai išspręsti kilusių ginčų ar įvairių teisinių problemų, teisingai interpretuoti ir pritaikyti teisės aktų ar tinkamai surašyti teisinio pobūdžio dokumentų, o ką jau kalbėti apie tai, kai reikia gintis ar reikšti ieškinius teismuose.

Taigi į advokatą visada patartina ir verta kreiptis, visų pirma, kai norite ar ketinate sudaryti (kito asmens atsiųstus pasirašyti) teisinio pobūdžio dokumentus, pvz.: sutartis, kitus sandorius. Šiuo atžvilgiu advokatai (teisininkai) tikrai turi daugiau specialių žinių ir praktinių įgūdžių, todėl galės padėti bei patarti, kokias sąlygas numatyti, ko vengti, kokius saugiklius ar atsakomybę taikyti, kad vėliau nekiltų problemų, suprantamai išaiškins vienas ar kitas formuluotes, kurių dažnai pats žmogus nesupranta. Daugelis atmestinai žiūri į tai, jog teisingai ir atsakingai sudarytos sutartys, kiti panašaus pobūdžio dokumentai yra pagrindas vėlesniems maksimaliai saugiems santykiams tarp šalių. Praktikoje neretai ginčai ir pralaimėjimai kyla vien dėl neatsakingai ir napdairiai sudarytų sutarčių ar kitų dokumentų, dėl ko, ginčui persikėlus į teismus, retai gali bepadėti ir profesionalai.

Antra, advokatų pagalbos verta prašyti, kai kreipiatės į teismus, kitas teisėsaugos institucijas bei ruošiami procesiniai dokumentai (ieškiniai, atsiliepimai, pareiškimai, skundai ir pan.). Neretai paprastam žmogui sunku susigaudyti, kaip teisingai paruošti ieškinį ar kitą panašų dokumentą (nes taisyklių ir reikalavimų yra labai daug), kokia teismų praktika ar teisės aktais remtis, todėl dažnai paties asmens neteisingai surašyti dokumentai atmetami, nustatomi trūkumai, o kažką praleidus, galima skaudžiai pralaimėti, nors ir jausitės teisūs. Kitas aspektas – tai pats dalyvavimas teismo posėdžiuose. Advokatas turėtų puikiai išmanyti, kaip kas vyksta, palaikyti poziciją, pacituoti teisės aktus ar teismų praktiką, argumentuotai apginti. Vienam žmogui teismo salėje natūraliai gali kilti baimė, jis gali nesusigaudyti, ką ir kada sakyti, ko prašyti, kaip motyvuoti ar save apginti, kur skųstis ir ko reikalauti, todėl natūralu, kad laiku ir tinkamai nepasinaudojus rungimosi principu procese, galimas ir skaudus pralaimėjimas.

Trečia, advokato pagalbos verta prašyti, kai einate į tam tikras valstybines institucijas ginti savo teisių, vykstate į apklausas, dalyvaujate derybose, konstatuojate tam tikrus faktus, aplinkybes, yra reikalingos tam tikros teisinio pobūdžio žinios, informacija, konsultacija. Verta pažymėti ir tai, jog renkantis advokatą visada reikėtų pasidomėti jo praktika, interesų sritimis bei specializacija. Neretai advokatai gilinasi tik į vieną ar kitą teisės sritį, todėl prieš kreipiantis visada patartina pasidomėti ar advokatas, į kurį kreipiatės, yra turėjęs panašių bylų, ar yra ruošęs tokio pobūdžio dokumentus ar dalyvavęs tokio pobūdžio projektuose. Kalbant apie advokatų įkainius, jie neretai yra advokato ir jo kliento susitarimo reikalas (šiuo atžvilgiu negalima įrėminti minimalių ar maksimalių įkainių). Svarbiausia, kad žmogus susitikimo pradžioje ar prieš jį paklaustų ir aiškiai žinotų, kas ir kada yra apmokestinama, kokie įkainiai ir už ką taikomi. Tuomet bus išvengta staigmenos, kai po konsultacijos išrašoma vienokia ar kitokia sąskaita. Neretai pirmosios konsultacijos yra apskritai neapmokamos, tačiau tai reikia sutarti prieš apsilankant ir prašant teisinių paslaugų. Atkreiptinas dėmesys, jog sumokėjus pinigus už suteiktas teisines paslaugas visada reikia paprašyti, kad jums būtų išduodamas kvitas – tada galėsite šiuos sumokėtus pinigus ir prisiteisti iš kitos šalies (jei vyksta ginčas ir jį laimėsite) bei turėsite įrodymą, jog jūs iš šio advokato pirkote paslaugas (jei vėliau kas nutiktų ar jaustumėtės apgauti).

Advokatai gali teikti ir nemokamas teisines paslaugas, vadinamas pro bono (lot. [viešajam] gėriui), kai teikiamos savanoriškos nemokamos teisinės paslaugos. Tačiau tai, vėlgi, yra kliento ir advokato susitarimo reikalas. Deja, nėra tikslių duomenų, kiek advokatų kontorų vykdo pro bono veiklą, tačiau kol kas ši sritis nepopuliari.

Asmenims, kurie atitinka įstatymų nustatytus reikalavimus, yra suteikiama nemokama, valstybės garantuojama teisinė pagalba. Yra išskiriamos pirminė ir antrinė teisinė pagalba. Pirminė teisinė pagalba – tai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka teikiama teisinė informacija, teisinės konsultacijos ir valstybės ir savivaldybių institucijoms skirtų dokumentų, išskyrus procesinius dokumentus, rengimas. Šią pagalbą gali gauti praktiškai visi asmenys (su tam tikromis išimtimis), teisėtai gyvenantys Lietuvoje. Antrinė teisinė pagalba – tai dokumentų rengimas, gynyba ir atstovavimas bylose, įskaitant vykdymo procesą, atstovavimas išankstinio ginčų sprendimo ne teisme atvejais. Vadovaujantis teisės aktais, antrinę teisinę pagalbą gali gauti fizinių asmenų grupė, kurių turtas ir metinės pajamos neviršija Vyriausybės nustatytų lygių teisinei pagalbai gauti, pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymą (metinės pajamos vidutiniškai apie 10 MMA). Antrinę teisinę pagalbą, neatsižvelgiant į turtą ir pajamas, turi teisę gauti asmenys, kurie yra traukiami baudžiamojon atsakomybėn ar nagrinėjant baudžiamąsias bylas, nukentėjusieji dėl nusikaltimų atsiradusios žalos atlyginimo bylose, asmenys, kuriems paskirta socialinė pašalpa; asmenys, išlaikomi stacionariose socialinės globos įstaigose; asmenys, kuriems nustatytas sunkus neįgalumo lygis arba kurie yra pripažinti nedarbingais, arba sukakę senatvės pensijos amžių, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, taip pat šių asmenų globėjai (rūpintojai), kai valstybės garantuojama teisinė pagalba reikalinga globotinio (rūpintinio) teisėms ir interesams atstovauti bei ginti; asmenys, pateikę įrodymus, kad dėl objektyvių priežasčių negali disponuoti savo turtu ir lėšomis; asmenys, sergantys sunkiomis psichikos ligomis, kai sprendžiami jų priverstinio hospitalizavimo ir gydymo klausimai; skolininkai vykdymo procese, kai išieškoma iš paskutinio gyvenamojo būsto, kuriame jie gyvena; nepilnamečių vaikų, kai sprendžiamas jų iškeldinimo klausimas, tėvai ar kiti atstovai pagal įstatymą; nepilnamečiai vaikai, kai įstatymų nustatytais atvejais savarankiškai kreipiasi į teismą dėl savo teisių ar įstatymų saugomų interesų gynimo; asmenys, kuriuos prašoma pripažinti neveiksniais bylose dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu, taip pat neveiksniais pripažinti asmenys bylose dėl globos ir neveiksniu pripažinto asmens pripažinimo veiksniu ar ribotai veiksniu; asmenys bylose dėl gimimo registravimo, kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Dėl antrinės teisinės pagalbos asmuo turi kreiptis į valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ar Panevėžyje). Norintis gauti antrinę teisinę pagalbą asmuo pateikia tarnybai prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą, jo reikalavimą pagrindžiančius dokumentus, teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodančius dokumentus ir rašytinį advokato sutikimą dėl atstovavimo konkrečioje byloje, jeigu pageidauja, kad antrinę teisinę pagalbą teiktų advokatas, kuris neįtrauktas į atitinkamus sąrašus.

Taigi advokato nereikėtų bijoti, o patartina kreiptis visada, kai tik susiduriate su įvairiais teisiniais klausimais ar neaiškiais procesais. Tuomet yra didesnė tikimybė, jog jūsų teisės bus maksimaliai apgintos. Tik svarbu turėti visą informaciją, iš anksto viską suderinti ir aptarti, surinkti visus duomenis, kad žinotumėte, su kuo bendraujate.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"