TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Kodėl išeina aktoriai ir poetai...

2013 04 22 13:11

Kai iš gyvenimo išeina garsūs vyresnės kartos aktoriai ir poetai, atsiranda didžiulė tuštuma, kad netekai kažko brangaus ir svarbaus, džiuginusio daug gyvenimo metų. Per pastaruosius penkerius metus ši tuštuma vis gilesnė. Žinoma, norėtum, kad jie būtų gyvenę dar ilgiau, sukūrę dar kažką nuostabaus, bet supranti: niekas šiame pasaulyje nėra amžinas, o jie per savo gyvenimą padarė labai daug.

Visiškai kitas jausmas lydi mus, kai išeina jaunos ar vidurinės kartos aktoriai ir poetai. Atsiveria ne tik ta pati tuštuma, kaip ir netekus kito artimo širdžiai žmogaus. Kyla dar ir klausimas: kodėl taip anksti išėjo? Ar spėjo padaryti tai, ką jų talentas rodė juos galinčius nuveikti ir sukurti. Ir ypač skaudu, kai suvokiama, kad bent dalis to puikaus talento buvo iššvaistyta, panaudota ne tam, kam jie buvo sutverti. Tada atsigręžiame į praeitį ir renkame atmintyje tas akimirkas, kai šis talentas švytėjo, kibirkščiavo.

Praėjusią savaitę į Anapilį išėjusio Vytauto Šapranausko gyvenime bent man tos akimirkos yra jo nepakartojami vaidmenys Rimo Tumino spektakliuose. Visų pirma – „Nusišypsok mums, Viešpatie“ ir „Maskaradas“. Galbūt neatsitiktinai ir Vilniaus Mažojo teatro scenoje, kuri buvo taip gražiai parengta jo išėjimui, tarsi paskutiniam spektakliui, stovėjo garsusis sniego kamuolys iš „Maskarado“. Šį kartą pasiglemžęs patį Vytautą. Su kiekviena diena, naujais išgyvenimais šis sniego kamuolys tapo vis didesnis ir didesnis, ir, kai širdis negalėjo to panešti, liko tik kepurė ant šio kamuolio.

Į gyvenimo pabaigą Vytautas suvokė, kad neturi laiko pats sau. Labai mėgo žvejoti, bet paklaustas prisiminė, kad paskutinį kartą tai darė net prieš porą metų. Pagulėti ramiai smėlyje buvo tik svajonė...

Jis vis labiau krypo akinančių televizijos kamerų link, tam skirdamas daugiau ir daugiau savo gyvenimo, kol galų gale, matyt, jo paties širdyje atsivėrė tuštuma. Nes kiekvienas žmogus išeidamas pagalvoja: o ką paliksiu po savęs? Ką palieka garsiems mūsų aktoriams jų nuolatinis dalyvavimas televizijos ir šou projektuose, serialuose?

Pripažinkime, daugelio jų išliekamoji vertė yra nedidelė. Tiesa, V.Šapranauskas ir iš televizijos šou darė spektaklius. Tačiau garsūs mūsų aktoriai vienas po kito tarsi tie drugeliai skrenda į įvairių televizijos projektų šviesą ir nyksta nuo teatro scenos.

Ne vienam jų, išskyrus tokius puikius aktorius, kaip Rolandas Kazlas ar Valentinas Masalskis, televizija, šou, komerciniai juoko projektai ir serialai tampa pagrindine veikla. Bet tai ne to lygio serialai kaip, pavyzdžiui, „Raudonmedžio rojus“, kuriuo žavėjomės daugelis mūsų. Ir ne tie, kuriuos šalia masinės produkcijos išleidžia į dienos šviesą Rusijoje – pavyzdžiui, garsioji Fiodoro Dostojevskio romano „Idiotas“ ekranizaciją, kino epopėją „Admirolas“ ar daugelį kitų. Ten ir puikiems aktoriams atlikus vaidmenis lieka jausmas, kad padaryta kažkas svarbaus.

Privačiame pokalbyje ne vienas garsus aktorius net neslepia, kodėl eina į įvairius televizijos projektus, kuriuose Vakarų valstybėse garsūs aktoriai nedalyvautų. Tai pinigai, kurių reikia pragyvenimui, o jų stokoja Lietuvos teatras. Vakaruose dažniausiai tik pradedantieji arba dar nepastebėti, neįvertinti aktoriai per serialus, televizijos projektus skinasi kelią į žinomybę. Bet mūsų televizijoms reikia jau žinomų vardų ir veidų. Už tai jiems mokami nemaži pinigai, o prodiuseriai jaučia teisę užsėsti jiems ant galvos ir spausti viską, kas tik įmanoma, net ir tada, kai aktorių sveikata ar vidinė būsena tiesiog šaukia: duokite man ramybę, duokite pailsėti.

Tuo pačiu daroma milžiniška žala ir Lietuvos kultūrai, nes kūryba teatre tampa šiems aktoriams tarsi jų pagrindinis veiklos šešėlis. Ilgainiui ir pačių aktorių viduje auga vis didesnis nepasitenkinimo jausmas tuo, ką darai, apima depresija, kurią ne vienas ima skandinti ir alkoholyje. O aktoriai, kaip ir poetai, yra jautrios sielos žmonės. Tad nėra keista, kad būtent jie vienas po kito mus ir palieka. Dažnai labai nualinti gyvenimo.

Per pastaruosius keletą mėnesių ne vieną dieną teko bendrauti su režisieriaus R.Tumino vadovaujamo Maskvos Vachtangovo teatro aktoriais. Tarp jų ir jaunais, kuriuos jis daro scenos žvaigždėmis, kaip kažkada V.Šapranauską. Kai jie papasakojo apie savo pajamas vien tik iš vaidybos spektakliuose, supratau, kodėl aktoriai ten vertina savo darbą teatre, nors, kaip žinia, kino kontraktai yra tiesiog milžiniški. O dabar jie dar ir turi tokį režisierių, kurio kiekvienas pastatymas tampa dideliu įvykiu.

Paklauskite, kiek šiandien gauna geras aktorius Lietuvos teatre, kiek geras režisierius, kokių, ačiū Dievui, dar yra likę Lietuvoje. Tada suprasite, kodėl pastarieji išvyksta. Arba kodėl jie savo spektaklius daugiau rodo užsienyje nei Lietuvoje. Lemia ne tik pinigai, bet ir galimybė kurti platesnėje kultūrinėje erdvėje, požiūris į teatrą, aktorius. O Lietuvos aktoriai, jusdami vis didesnį gerų pastatymų, vaidmenų deficitą, kartais ir teatro panašėjimą į komercinius renginius, ir patys metasi į komerciją, bet ten iš nevilties, nepasitenkinimo tuo, ką daro, anksčiau ar vėliau ima save graužti.

Išlydėdami į Anapilį garsius mūsų poetus, turime paklausti, ar esame pasirengę įgyvendinti jų gyvenimo siekius, tokius, kaip, pavyzdžiui, lietuvių kalbos ir lietuvybės saugojimas. Atsisveikindami su aktoriais, tokiais, kaip V.Šapranauskas, paklauskime, ar nėra ir valstybės kaltės tame, kad jie buvo įstumti į komerciją, nuskurdinant teatrą.

Turime suprasti, kad dėl šių priežasčių kylančios individualios mūsų kultūros šviesulių dramos yra ne tik jų asmeninė, bet ir valstybės tragedija.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"