TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Kodėl Molotovo-Ribentropo pakto šešėlis dar dengia Europą?

2016 08 23 6:00

Šiandien Lietuva vėl mini tragišką mūsų tautai ir valstybei Juodojo kaspino dieną: Molotovo-Ribentropo pakto metines. Tačiau žvelgiant į tai, kas aplink mus vyksta pasaulyje, kyla klausimas, ar tai, kas buvo, tėra istorija, ar ir pamoka šiandienai.

Kai tik prabylama, jog Molotovo-Ribentropo pakto metines reikia prisiminti ne tik kaip istorinę datą, tuoj kyla klausimas, ar tai reiškia, kad ateityje gali rastis koks nors susitarimas tarp šių dienų Vokietijos ir Rusijos dėl politikos Europoje.

Čia iš karto reikia pasakyti, kad nors Vokietijos socialdemokratų partijos politikoje ryškus „šrioderizmo“ linijos poveikis, šios šalies užsienio reikalų ministras Frankas-Walteris Steinmeieris vis dar sugeba nenukrypti į buvusio kanclerio, taip pat socialdemokrato, Gerhardo Schroederio siūlomą pataikavimo Maskvai politiką.

Jis išlaiko principingumą Baltijos šalių saugumo palaikymo atžvilgiu, ir tai patvirtino gegužės mėnesį lankydamasis Vilniuje. Tai mums, Lietuvai, yra labai svarbu girdėti turint omenyje, kad Vokietija tiesiogiai prisiėmė dalį atsakomybės už mūsų saugumą, nes pagal NATO viršūnių susitikimo sprendimą atsiųs savo karių batalioną.

O krikščionims demokratams atstovaujanti kanclerė Angela Merkel – vienas svarbiausių atraminių stulpų šių dienų Europoje, stabdant agresyvią Rusijos politiką, todėl šios partijos atstovai niekada nevengė išsakyti paramos mūsų šalies saugumui.

Vis dėlto, kai kalbame apie Molotovo-Ribentropo paktą, turime galvoje ne tik geografinį aspektą, bet ir geopolitikos arba tarptautinės politikos realizmo principą, pripažįstantį tam tikroms valstybėms teisę į šalia jų esančias teritorijas kaip tam tikrą įtakos sferą. Nebūtinai tas teritorijas pasidalijant. Tiesa, šių dienų politikoje, diplomatijoje, ypač Europoje, ta teisė yra neigiama, nepripažįstama.

Bet kyla klausimas, o kas tada yra įšaldyti konfliktai, atsiradę iš pradžių Padniestrėje, vėliau persimetę į Abchazijos ir Pietų Osetijos žemes, atplėštas nuo Gruzijos? Dar vėliau – į Ukrainą. Pradedant Krymo aneksija ir baigiant karu Donbase.

Kas yra ir iš Berlyno, ir Paryžiaus retsykiais pasigirstantys Vakarų raginimai rengti Kremliaus separatistų kontroliuojamose Rytų Ukrainos teritorijose vietos rinkimus, neišvedus iš ten Rusijos kariuomenės ir nenuginklavus separatistų? Ar taip nėra pripažįstama teisė į Maskvos įtakos zonas, ko dabartinė Rusijos valdžia ir siekia?

Jeigu taip, tada turime kalbėti, kad Molotovo-Ribentropo pakto šešėlis vis dar pakibęs virš Europos. Bent jau jos rytinės dalies. Laimei, jis nedengia Baltijos šalių.

Esame NATO ir Europos Sąjungos (ES) narės, todėl galime būti daug ramesnės dėl savo saugumo nei Moldova, Gruzija ir Ukraina. Bet jei Vakarų šalys vis dėlto de facto sutiks, kad Rusija turi teisę į įtakos sferas Moldovoje, Gruzijoje bei Ukrainoje, ar Kremliaus apetitas dar labiau neišaugs? Ypač jeigu ES ir NATO šiek tiek nusilptų?

Vokietija smerkia hitlerizmą ir nacizmą, įskaitant ir Molotovo-Ribentropo paktą. O štai Maskvos pozicija tikrai kelia nerimą. Nors Sovietų Sąjungos liaudies deputatų suvažiavimas šį paktą pasmerkė, tai 2009 metais padarė ir tuomet premjero pareigas ėjęs Vladimiras Putinas prieš vizitą į Varšuvą savo straipsnyje Lenkijos žiniasklaidoje, vis dėlto vėlyvesniais V. Putino valdymo laikais, kai Rusija ėmėsi vis agresyvesnės politikos Rytų Europoje, jis pats ir jo aplinkos žmonės teigė, kad šio pakto pasirašymas buvo būtinas, siekiant užtikrinti Sovietų Sąjungos saugumą.

Vieną tokį pareiškimą V. Putinas padarė 2015 metų gegužės 10 dieną po susitikimo su Vokietijos kanclere A. Merkel. Vakarų politikai pasakė tik tai, kad jų nuomonė kita.

Skelbdama tokį požiūrį Maskva demonstruoja, kad ir 1944 metais į Baltijos šalis įžengė kaip išvaduotoja į savo žemes. Toks įsitikinimas yra stiprus ne tik tarp Rusijos politinio elito žmonių, o ir šalyje apskritai. Nuo nacių tikrai išvadavo, kaip ir amerikiečiai bei britai išvadavo Prancūziją, bet šie suteikė Prancūzijai teisę būti laisvai, o Maskva mus okupavo.

Okupavo remdamasi Molotovo-Ribentropo paktu, o teises į Baltijos šalis po karo norėjo įtvirtinti ir tarptautiniuose dokumentuose. Vakarai jų nesuteikė, laikydamiesi Baltijos šalių okupacijos nepripažinimo politikos. Vis dėlto kartais ir šiandien ten dar nesuvokiama, kad nacizmas ir stalinizmas buvo vienodas blogis, agresyvi politika, sukėlusi karą, nes siekta pasidalyti Europą į įtakos sferas. Jau nekalbant apie represijas, kurias užimtose teritorijose vykdė ir vieni, ir kiti.

Abejingas Vakarų požiūris į bandymus Rusijoje reabilituoti stalinizmą užsienio politikoje yra dar vienas Molotovo-Ribentropo pakto šešėlio pasireiškimas šių dienų Europoje. Juk remiantis šia politika vėl prisimenamos Rusijos imperinės tradicijos ir keliama įtampos atmosfera šių dienų Rytų bei Vidurio Europoje.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"