TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Kodėl nemušti žmonos? Konservatoriaus ir socialisto atsakymai

2009 04 02 0:00

Nieko nepadarysi: žmogus kartais nori sumušti žmoną. Baisu. Bet galima į šį reiškinį pažvelgti ideologiniu aspektu. Pavyzdžiui, minėtu brutalumu ir požiūriu į jį galima vaizdingai paaiškinti kai kuriuos ideologinius skirtumus tarp konservatizmo ir socialdemokratijos. Bet iš pradžių aptarkime reikalo esmę.

Socialistus (socialdemokratus) ir konservatorius, be kita ko, skiria požiūris į moralę. Klasikinis konservatyvus mąstymas remiasi politikos ir moralės vienovės principu. Politinio teisingumo pagrindas, konservatoriaus požiūriu, pirmiausia yra moralinis, o ne ekonominis. Savo ruožtu socialistai daugeliu atžvilgiu laikosi nuostatos: "pirma duona, paskui moralė". Lietuvoje šios ideologinės nuostatos atitikmenų galima rasti Algirdo Brazausko politinėse ištarmėse.

Iš esmės nesutariama dėl to, kas pirmiau: moralė ar "duona", vertybinės nuostatos ar medžiaginė gerovė. Socialistai-socialdemokratai pirmumą teikia gerovei. Jų požiūriu, tik sočiam, savo "bazinius" poreikius patenkinusiam žmogui esą galima aukščiau kelti moralės ir vertybių kartelę.

Šis kairuoliškas pirmumo teikimas medžiaginei gerovei siejasi su kai kurių postmodernistų teorijomis. Antai Ronaldas Inglehartas Vakarų gerovės valstybę laiko akstinu aktyviau skleistis žmonių vertybėms. Užsitikrinusiam aukštą medžiaginės gerovės lygį Vakarų žmogui esą rūpi nebe tradicinės, su ekonominiais modeliais susijusios ideologijos, bet "vertybiniai" dalykai: gamtosauga, lyčių lygybė, seksualinių mažumų teisės.

Žodžiu, tam, kad žmogus moraliau ir vertybiškiau mąstytų, valstybė pirmiausia jį turi pavalgydinti, aprengti bei kitaip juo socialiai pasirūpinti. Dažnas kairuoliškų pažiūrų pilietis ar jo atstovas jums pasakys: taip, žmonių politiniam dalyvavimui trūksta vertybiškumo, moralinių sumetimų ir išminties, bet ko norėti - juk gyvenimas toks sunkus! Ir tuo "sunkiu gyvenimu" pateisinamos visos nesąmonės: protesto balsai už 111 dienų arba Arūną Valinską, bukas populizmas (išvaikyti Seimą su šakėmis, sumažinti Seimo narių skaičių), kvaili politikos atrankos kriterijai ("balsuokime už turtingus - jie mažiau vogs").

Politinė logika, plaukianti iš "pirma duona, paskui moralė" nuostatos, skelbia: žmonėms sunku, jiems trūksta pinigų, todėl negalime iš jų reikalauti išmintingos bei moraliai atsakingos politikos, dėmesio vertybiniams principams ir ne protesto, o proto balsų. Pirma duokime jiems duonos ir reginių - Alfredo Pekeliūno iš kiaulių fermos ir Arūno Valinsko iš "daktarų" vakarėlio. O jau kai lietuviai gerai gyvens, tada gal ir protingai balsuos.

Absurdas, bet, deja, "veikiantis". O jo ištakos - socialistinėje, marksistinėje mąstysenoje apie ekonominį "pagrindą" ir moralinį-politinį "antstatą". Ar tik ne ši mąstysena persmelkia ir mūsų visuomenės priešrinkimines nuotaikas? Ar kartais nesitikima, kad tautą nuo jos negandų išgelbės tas valstybės vadovas, kuris geriau išmanys ekonomiką - "bazę"?

Tradiciniam konservatoriui per artėjančius Lietuvos prezidento rinkimus idėjiškai rinktis turėtų būti nelengva. Pirmiausia todėl, kad veik negirdėti idėjų: sklando šūkiai ir trumpos aptakios replikos. Antra - todėl, kad negirdėti konservatyvių, politikos ir moralės vienovės suvokimu grindžiamų nuostatų. Daugiausia kalbama apie nieką ir apie ekonomiką. Teisingumas - svarbiausia moralinė ir politinė kategorija - aptariamas paviršutiniškai; akcentuojama medžiaginė gerovė, bet ne politinis bendras gėris.

Vienas mano bičiulis, dabar patarinėjantis valdantiesiems, šią žiemą labai teisingai citavo Konfucijų: "Kai įsivyrauja neturtas, nei valstybės vadovas, nei didikai neprivalo dėl to nerimauti, tačiau jie privalo susirūpinti, kai turtas dalijamas neteisingai. Jei turtas padalijamas teisingai, niekas nekalbės apie neturtą. Kol šalyje ramu, nebus ir perversmo." Deja turtas, kaip ir anksčiau, dalijamas neteisingai, todėl ir vėl visi kalba apie neturtą, ir šalyje neramu. O konservatoriai vietoj Konfucijaus turi Algirdą Šemetą. Ir ten, kur reikėtų daugiau teisingumo, kol kas viskas labai apleista.

Bet grįžkime prie problemos esmės: kodėl moralė, o ne medžiaginė gerovė, ne "duona", konservatorių požiūriu, turi būti pirmiau? Tarp trumpučių grožinės literatūros kūrinių nėra tekę rasti taiklesnio ir trumpesnio grožinio atsakymo į šį klausimą, nei rusų rašytojo Michailo Bulgakovo satyroje, kuri vadinasi "Dėl žmonų mušimo".

"Mestkomas" (sovietmečiu - žemesnioji profsąjungų grandis, kuriai priklausė rūpintis darbo žmogaus gerove ir moraliniu veidu) gauna laišką: "Aš - šeimos žmogus ir todėl žinau, kad dauguma šeiminių scenų įvyksta medžiaginio nepritekliaus pagrindu." Pasak laiško autoriaus, kai žmona cypauja: "Žiūrėk, kaip kaimynai gyvena; o mes?!.." - vyrui nieko kito nelieka, kaip jai vožtelti. Toliau laiške "mestkomas" raginamas spręsti šią problemą, šalinant jos "tikrąją" priežastį - medžiaginį nepriteklių. Laiško autorius siūlo kelti sunkiai dirbančių ir žmonas dėl nepritekliaus smarkiai mušančių vyrų atlyginimus į aukštesnes kategorijas pagal tarifų lentelę.

M.Bulgakovas vaizduoja tokią sceną: ateina šeimos žmogus į "mestkomą" ir sako: "Žmoną šiandien sužalojau." - "Kuo gi jūs ją?.." - "Buvusio Popovo fabriko lėkšte." - "Et, keistuolis! Kas gi mušasi lėkštėmis? Indai juk daug kainuoja! Reikėjo žarsteklį paimti."

Pokalbiui tęsiantis šia linkme, "mestkomo" atstovas klausia: "Kokia proga tarp jūsų ir žmonos įvyko diskusija? Dėl kokio klausimo jūs ją mušėte?" Šeimos žmogus atsako, kad vakar gavo atlyginimą ir nuėjo su bičiuliu išgerti. "Užsisakėm porikę bokalų. Tada dar porikę. Tada dar porikę." - "Jūs tuzinukais skaičiuokite, bus greičiau." - "Ta-a-aip. Išgėrėme mes, vadinasi. Ir nuėjom tada..." - "Namo?" - "Tai kad ne. Pas Sidorovą. Gėrėme maderą." - "A-a-aišku. Toliau?" - "Toliau kažkur dar buvau, bet nepamenu, nors užmuškit, kur. Šįryt grįžtu, o ta gyvatė kabinėjasi..." - "Atleiskit: kokia gyvatė?" - "Žmona, žinoma. Kur, sako, atlyginimas, girtuokli? Na, taip, žodis po žodžio... Neapsikenčiau." - "Ką gi su jumis daryti? Jūsų kuri kategorija?" - "Devinta." - "Na, gerai, gaunate dešimtą!"

M.Bulgakovas svarsto, kaip atrodytų dirbančio žmogaus atlyginimų kategorijos kėlimas, jei didinti algas reikėtų pagal žmonų sumušimo laipsnį. Sulaužyta žmonos ranka - dirbantysis gauna dvyliktą kategoriją; nukąsta ausis - gauna šešioliktą; batu išmuštos žmonos akys - gauna dvidešimt ketvirtą, pačią aukščiausią, kategoriją. O ką daryt, jei po to žmonai pilvą perpjaus? Juk aukštesnės kategorijos nebėra. Mokėti pagal asmeninį tarifą? To jau per daug!

Ir daro galiausiai autorius konservatyvią išvadą, kad žmonos mušamos ne dėl nepritekliaus, o dėl tamsumo, barbariškumo ir alkoholizmo. Šia mintimi ir atsako "mestkomui" laišką parašiusiam "šeimos žmogui". O tas šeimos žmogus, projektuojant jo moralinį mąstymą į politinę sritį, yra tikrų tikriausias ideologinis socialdemokratas: "pirma duona, paskui moralė". Štai tokie skirtumai... Bet tai nereiškia, kad moterims pavojinga tekėti už socialdemokratų.

Delfi.lt

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"