TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Kodėl nereikia suprimityvinti ideologijų

2014 10 14 6:00

Kiekvienas žmogus turi savų idėjų ir idealų. Be jų būtume tik būtybės, tenkinančios kūniškus instinktus. Bet vienam idėjos ir idealai tampa gyvenimo vertybe, o kitam jas užgožia pragmatiniai interesai: pinigų, karjeros vaikymasis ir t. t. 

Toks žmogus tampa nelaimingas, piktas, pasirengęs sutaršyti kitų idėjas, primesti savo požiūrį, nesupranta, kad kiekvienoje idėjoje gali slypėti kas nors gražaus.

Politikoje idėjas pakeičia ideologijos. Vieniems politikams jos yra svarbios, kitiems - ne. Vieni dalyvauja partijų, kurios turi kokią nors ideologiją, veikloje. Kitiems partija, jos sąrašas - tik galimybė patekti į Seimą, savivaldą, kitas valdžios institucijas. Tada nereikia jokios ideologijos. Svarbu, kad būtų asmenybė, galinti įsiveržti į politiką. Arba įvykis, žmogaus tragedija, kaip priemonė patekti ar grįžti į valdžią.

Nepartiniams žmonėms viskas yra kitaip. Visi turi pažiūras, kurios artimos vienos ar kitos partijos ideologijai, ir norėtų, kad į valdžią atėję politikai jas įgyvendintų. Bet dabar Lietuvoje vis dažniau primetama asmenybių, o ne ideologijų politika. Atmetamos ir klasikinės ideologijos, kurios sudaro žmonijos politinės bendruomenės kūrimo pagrindą, jas kritikuoja kai kurie politikai, ieškantys vietos po saule.

Tada dažniausiai imamasi politikos analizės mokslui gerai žinomo būdo primityviai pateikti kitą ideologiją, priskirti jai būtų ar nebūtų dalykų, siekiant ją sukompromituoti. Užuot diskutavus apie vienos ar kitos ideologijos trūkumus ir pranašumus, pateikiama kraštutinė versija ir imama ją kritikuoti. Taigi kritikuojama primesta ideologijos, idėjų versija, o ne tikra.

Taip, Lietuvoje negali būti kalbama apie socialdemokratinių idėjų pranašumus ar trūkumus, jei kas nors kalbės apie socialistinę, kairiąją ideologiją, o dėmesio objektu pasirinks komunistų gerbėjus, komunistinę santvarką ir bolševikinį, prokremlišką Socialistinį liaudies frontą, bet ne, pavyzdžiui, Lietuvos socialdemokratų sąjungą.

Tai, kad pastaroji politinė jėga, tikrai deklaruojanti socialdemokratines vertybes, negali prasiskinti kelio į politiką, yra ne tik šios partijos, bet ir Lietuvos politinio gyvenimo bėda, kai vietą politikoje garantuoja finansavimas iš valstybės biudžeto ir į kai kurias partijas galbūt vis dar patenkantys šešėliniai pinigai. Bet tik ne idėjos.

Jokia diskusija apie konservatizmą Lietuvoje negali vykti, jeigu kas nors aiškins, kad konservatoriai yra tie, kurie sugriovė kolūkius, ir apskritai Lietuvoje dėl visko yra kalti tik Vytautas Landsbergis ir Andrius Kubilius. Be to, jie labai nemėgsta rusų, todėl kalba apie Rusijos sulaikymo strategiją. To, kad dabar jau visas pasaulis kalba apie Kremliaus sulaikymo strategiją, konservatorių kritikai nenori matyti. Tačiau akivaizdu, kad toks konservatorių angažavimasis tik vienu klausimu padarė jiems ir žalos, kartu tai leidžia nemėgstantiems konservatorių žmonėms suprimityvinti šios ideologijos svarbą.

Tą patį galima pasakyti ir liberalus. Jeigu koks nors žmogus kritikuoja liberalizmą piešdamas anarchijos ir libertarizmo paveikslą, kai valstybė nesvarbi ar siautėja dideli pinigai, tai tokiu atveju sunku ką nors ir pasakyti. Iš tikrųjų, nešvarūs dideli pinigai arba tai, kas vadinama laukiniu kapitalizmu, labai siautėjo LDDP valdymo metais, o kai kurie tokios politikos ideologai šiandien jau kalba apie liberalizmo diktatūrą, nors visa tai tada su liberalizmu nieko bendra neturėjo. Liberalai priešinasi bet kokiam diktatui.

Liberalizmas nėra tarnavimas tik verslui, nes žmogaus, piliečių laisvės yra ne mažiau svarbios. Ne tik valstybė, bet ir verslas gali šias teises pažeisti, bet verslas neturi būti laikomas nei angelu, nei velniu. Liberalizmas nėra ir kosmopolitizmas. Apie politines teises prabilę liberalai išjudino tautų teisių klausimą ir "Tautų pavasarį“ Europoje.

Lietuvoje žmogaus laisvės idėja prieš 100 metų peraugo į tautos, valstybės laisvės idėją. Nematau priežasčių, kodėl šiandien žmogaus, piliečių, tautos, valstybės laisvės negali būti dvi vienodai svarbios tos pačios liberalizmo ideologijos sudėtinės dalys. Jeigu yra rūpestis dėl žmonių, kodėl šioje ideologijoje negali būti socialinio aspekto?

Analogišką iškraipymą matau ir dėl kitų ideologijų vertinimo. Kalbant apie tautininkus jiems dažnai lipdoma neonacių ar antivakarietiškų, antieuropietiškų politikų etiketė. Pastarojo požiūrio, deja, galima įžvelgti vis daugiau. Jeigu kas nors kritikuoja krikščionis demokratus, kurie, prisidėję prie konservatorių, tarsi išnyko, tai vadina juos klerikalais. Valstiečių ir žaliųjų sąjunga tapatinama su žemvaldžiais. Kiekviena partija ar ideologija turi trūkumų, bet negalima piešti gyvenimo tik juoda ir balta spalvomis.

Galėjau išskirti tik kiekvienos klasikinės ideologijos fragmentus ir parodyti, kaip jais manipuliuojama klaidingai interpretuojant. Bet kiekviena jų todėl ir laikoma klasikine, kad turi daug giluminių klodų. Gerai, kad šių dienų Lietuvos mokyklose yra suteikiamos pradinės politologijos žinios, taip pat apie svarbiausias ideologijas, bet vidutinio ir vyresnio amžiaus žmonės, net kai kurie Seimo nariai to nesimokė. Todėl gal būtų ir naudinga šiai temai skirti daugiau dėmesio žiniasklaidoje aptariant kiekvienos, bent jau klasikinės ideologijos pranašumus ir trūkumus, nes gyvenimas be idėjų yra prėskas ir neskanus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"