TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Kodėl politikai atsargiai vertina naujausią kyšio skandalą

2016 05 17 6:00

Svarbiausiu praeitos savaitės Lietuvos politiniu įvykiu tapo kratos Liberalų sąjūdžio lyderio Eligijaus Masiulio bute, šios partijos būstinėje ir vieno įtakingiausio šalyje koncerno „MG Baltic“ viceprezidento Raimondo Kurlianskio suėmimas. Prieš pat rinkimus smogtas smūgis vienai stipriausių šalies partijų, bet oponentai nesidžiaugia. Kodėl?

Šiaip jau teisinėse demokratinėse valstybėse tik labai ypatingais atvejais daromos kratos politikų, juo labiau rimtų partijų vadovų butuose, būstinėse. Ne mažiau unikalu ir tai, kad suimami vieno įtakingiausių šalies koncerno vadovai. Kaltinimais, kad verslininkai davė didžiulės vertės (Lietuvos mastu) kyšį, kurį paėmė dėl vienų ar kitų priežasčių juo susiviliojęs žinomas politikas, teisėsauga demokratinėse šalyse irgi nesisvaido. Todėl paprastai į kyšius įsivėlusio politiko elgesį nedelsdami pasmerkia ne tik kitų partijų politikai, bet ir į kyšininkavimo skandalą įveltos partijos nariai.

Lietuvoje taip neatsitiko, nors toks kitų partijų politikų, įskaitant jų vadovų, elgesys tarsi ir prieštarauja ne tik teisinės demokratinės valstybės principams, bet ir pačiai politinei logikai. Juk svarbiausias politikos tikslas yra lyg ir gauti valdžią, t. y. laimėti rinkimus. Iki jų liko visiškai nedaug, ir staiga tarsi arklių lenktynėse vienas svarbiausių jų favoritų patiria traumą. Kitiems tai tarsi ženklas: pasinaudok tuo, ir pirmyn!

Yra žmonių, kuriems toks cinizmas politikoje nepriimtinas, todėl jie nori būti kuo toliau nuo viso to. Tačiau dalyvaujantieji politikoje juk priprato lipti vienas kitam per galvas, net jei ateidami į valdžią pradžioje turėjo tik idealistinių tikslų: padėti savo šaliai ir jos žmonėms. Politikoje to visiškai nereikia. Reikia tik kalbėti ir rodyti, kad esi geras, o oponentas blogas, tad jį galima užsipulti ir dėl visiškų niekų, nuolat kritikuoti. Jeigu to nenori daryti, jei neturi noro pasireklamuoti, tau ne vieta politikoje.

Ar dabar begali būti geresnė proga nei į gabalus sudoroti Liberalų sąjūdį (LS) ir jo buvusį lyderį dėl 106 tūkst. eurų kyšio skandalo? Tai, beje, ir daro socialiniuose tinkluose visų kitų partijų (ne LS) šalininkai. Jie kaltina LS ir dėl korupcijos, ir dėl labai glaudžių ryšių su verslu, ir šiaip dėl viso kito, kas tik ateina į galvą.

O oponuojančių partijų politikai pastebi tik tai, kad E. Masiulis po skandalo nutarė atsistatydinti ne tik iš partijos vadovų, bet ir pasitraukti iš Seimo, todėl negaili jo atžvilgiu gražių žodžių. Gražūs žodžiai rinkimų kovos politiniam oponentui? Kodėl?

Matau kelis paaiškinimus paaiškinti tokį kitų partijų politikų ir jų vadovų elgesį. Pirmasis labai tiktų bendram požiūriui į valdžią ir politikus Lietuvoje: visi jie yra vagys. Ir ne tik vagys, o pripratę prie bet kokios jiems sakomos kritikos. Per ilgo buvimo valdžioje metus užsiauginta stora oda, priprasta prie aplink suvešėjusios korupcijos, todėl jiems tai – nieko nauja. Be to, jei užsipulsi kokį kitą politiką, o kas bus, jeigu teisėsauga nukreips žvilgsnį į tave ir atras ką nors negero? Norėjai būti sąžiningesnis, doresnis už kitus? Štai tau! Žinosi, kaip apie tai kalbėti...

Šis požiūris, deja, ir apskritai Lietuvoje yra gajus. Žmonės netiki, kad politika gali būti nekorumpuota, o teisėsauga iki galo neatlieka darbo, nesugebėdama atskirti tokių politikų ar kitų valdžios žmonių nuo sąžiningai dirbančių. O juk dorų žmonių yra visur, net ir politikoje. Suplakimas visų į vieną būrį, esą visi jie yra vagys, daro didelę žalą.

Antra priežastis, matyt, yra politikus ištikęs šokas. Iki šiol Lietuvos teisėsauga nelabai ir lietė įtakingų asmenų, jeigu jie tik neperbėgdavo kelio aukščiausiai valdžiai, net ir tada, kai tikrai būdavo už ką. Juk dažniausiai apsiribota kova su korupcija savivaldoje ar žemo, na, kartais ir vidutinio lygio nacionalinės valdžios institucijų pareigūnais.

Taip teisėsauga rodė kovą su korupcija, bet politikams ir jų globotiniams aukštesnėje valdžioje tai nėra rimtas smūgis. Kitaip teisėsaugininkai už principingumą lėktų iš darbo. Tačiau dabar smūgiuota su aukščiausia valdžia gerus ryšius palaikiusiam politikui. Kas tai: naujas žingsnis teisėsaugos praktikoje ar kas nors perbėgo kelią?

Atsakymo į šį klausimą politikai neturi, todėl jie yra sutrikę. Būtų visai neblogai, jei jie būtų sutrikę dėl to, kad patys yra „pridirbę“ ką nors blogo ir dabar išsigandę laukia, ar neateis ir jų eilė. Ne viename komentare anksčiau klausiau, kodėl mūsų teisėsaugoje yra mažai principingų pareigūnų, kurie mestų iššūkį taip suklestėjusiai aukšto lygio korupcijai, graužiančiai valstybę lyg vėžys.

Tačiau yra ir kita problema. Šiandien net dori, sąžiningi politikai, kurių yra įvairiose partijose, jau nebežino, ar teisėsauga puola turėdama rimtų argumentų, ar tik tais atvejais, kai yra nukreipiama kieno nors kito. Pavyzdžiui, aukštesnės valdžios, įtakingų verslo sluoksnių, kitų partijų politikų, o gal ir kieno nors iš bendražygių. To nežinodami, jie nėra tikri dėl savo ateities. Tačiau tokia baimė yra negeras dalykas. Ji gali įtikinti ne vieną politiką, kitą valdžios žmogų, kad svarbiausia ne tai, jog darai blogus ar gerus darbus, o tai, kad reikia turėti rimtą „stogą“ ne tik aukštesnėje valdžioje, bet ir tarp kitų politikų, verslo žmonių, pažinčių tarp prokurorų bei teisėjų. Tik tokiu atveju politikoje būsi saugus, kad ir ką joje darytum.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"