TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Kodėl politikams taip sunku susitarti?

2009 12 14 0:00

Seimas patvirtino biudžetą, svarbiausią, gal ir sudėtingiausią savo užduotį. Neapsieita be įtampos. Praeitos savaitės pradžioje Seimui nepavyko priimti įstatymo projekto dėl pensijų ir kitų socialinių išmokų mažinimo. Prezidentė Dalia Grybauskaitė neslėpė savo susirūpinimo. Pasak jos, "valstybė yra prieš sudėtingą laikotarpį... Jeigu biudžetas nebus priimtas, Lietuva grims į didžiulį ir gilų ekonominį nuosmukį". Ji ragino politikus prisiimti politinę atsakomybę už tai, kad Lietuva galėtų 2010 metais išlipti iš duobės, o ne į ją pulti dar giliau. Tačiau biudžetas buvo priimtas be opozicijos paramos.

Valdančiosios koalicijos ir opozicijos santykiai yra nuolatos įtempti. Dažnai prasiveržia pyktis ir užgauliojimai, o konstruktyvias diskusijas galime beveik ant pirštų suskaičiuoti. Neprisimenu, kad šįmet pozicija ir opozicija būtų bendromis jėgomis parašiusios ir priėmusios kokį nors įstatymą.

Teoriškai būtų galima tikėtis glaudesnio bendradarbiavimo. Įsivaizduojamas scenarijus, pagal kurį deputatai išdėsto savo nuostatas, pasiginčija. Gal ir išsprūsta vienas kitas piktas žodis, bet ilgainiui abi šalys nusileidžia ir randa kompromisą. Jei ne dėl kiekvieno klausimo, tai bent dėl svarbesnių. Juk visi Seimo nariai esą gina bendrą Lietuvos reikalą.

Ši idiliška pasakėlė neatspindi Lietuvos politinės tikrovės. O kaip vieni kitus vertina, atskleidė seimūno Laimonto Diniaus pastaba, esą valdančioji koalicija yra arogantiškai užsispyrusi, o opozicija atsako tuščiomis kalbomis, demagogija ir intrigėlėmis.

Kartais aiškinama, kad bergždžius Seimo ginčus lemia žema Lietuvos politikų kultūra. Tai yra gana optimistiškas atsakymas, nes duodama suprasti, kad Seimo veikla taps konstruktyvesnė, kai Lietuvos politikai subręs.

Bet Jungtinių Valstijų pavyzdys rodo, kad branda nėra užtikrinta. JAV yra seniausia pasaulio demokratija, kuri kadaise didžiuodavosi kongresmenų gebėjimu konstruktyviai bendradarbiauti. Tačiau pastaraisiais metais demokratai ir respublikonai neberanda bendros kalbos. Šįmet Kongresas patvirtino prezidento Baracko Obamos ūkio gelbėjimo planą, pagal kurį ūkiui stimuliuoti skirta 787 mln. dolerių. Nors atsakomybė už ūkio negalavimus tenka aštuonerius metus JAV valdžiusiems respublikonams, nors akivaizdu, kad be masinės centrinės valdžios intervencijos ūkis toliau merdėtų ar net smuktų į gilesnę duobę, nors B.Obama atkakliai stengėsi laimėti respublikonų pritarimą, tik trys iš 40 respublikonų senatorių balsavo už gelbėjimo planą, ir nė vienas iš 178 respublikonų Atstovų rūmų narių. Tiek dėl politinės brandos.

Stengiamasi išaiškinti, kodėl pabjuro JAV politinė kultūra. Manoma, kad prisidėjo paaštrėję ideologiniai ginčai dėl abortų, religijos vaidmens viešajame gyvenime, homoseksualių žmonių teisių. Taip pat kovingos ir vienašališkos diskusijų laidos per radiją, partijų pastangos išlaikyti ir padidinti savo ištikimą elektoratą, jam net pataikaujant.

Šitie veiksniai neturi didesnio vaidmens Lietuvoje. Abortai, homoseksualių žmonių teisės ir nepilnamečių apsauga sukelia didesnes aistras interneto puslapiuose, o ne Seime. Lietuvos politinės partijos neturi gilių ideologinių įsitikinimų. Per 12 valdžios metų socdemai net nesistengė įvesti progresinių mokesčių, nors dabar demagogiškai jų reikalauja. Socialinio teisingumo įgyvendinimui labiau pasitarnavo konservatoriai-krikščionys demokratai (TS-LKD), nors jie save laiko dešiniąja partija. Ryškiausi ideologiniai ginčai kyla dėl kompartijos vaidmens per sovietų okupaciją ir dėl santykių su Rusija. Ir čia viskas nėra juoda ir balta. Juk 2007-2008 metais socdemai vykdė labiausiai antirusišką užsienio politiką nuo nepriklausomybės atgavimo.

Lietuvoje partijos nejaučia didelio spaudimo pataikauti savo ištikimam elektoratui, kuris yra mažas, bet užkietėjęs. Tik išimties atveju tremtinys balsuos už socdemus ar kompartijos veikėjas už "landsbergininkus". Eiliniai Lietuvos rinkėjai yra labai nepastovūs. Per vienus rinkimus jie balsuoja už kairę, per kitus - už dešinę ar kurią nors partiją naujakurę, kurios itin greit suveša dėl palankaus Lietuvos politinio klimato. Daugelis deputatų yra ganėtinai apolitiški. Ne tik tokie, kaip Inga Valinskienė, kuri daugiau laiko ir jėgų skiria šokiams, o ne įstatymų rengimui, bet ir kitų partijų pėstininkai.

Kaip tada paaiškinti Lietuvos politikų negebėjimą susitarti ir bendradarbiauti? Atsakymo neturiu. Nors konservatorių ir socdemų nesutarimai ženklina politinį gyvenimą nuo 1991 metų, per vadinamąjį "2K" (Kirkilas ir Kubilius) projektą jiems pasisekė užkasti karo kirvį. Bet sunku įsivaizduoti kokiomis aplinkybėmis galėtų susitaikyti partija "Tvarka ir teisingumas" ir TS-LKD.

Politinės partijos siekia valdžios, priešingu atveju jos taptų nevyriausybinėmis organizacijomis. Jei partija mano, kad ji gebėtų valdyti šalį geriau negu konkurentai, tai suprantamas jos noras perimti valdžią, o oponentų diskreditavimas laikomas pirmu žingsniu to link. Ciniškiau nusiteikusieji daugiau reikšmės skiria norui priartėti prie valdžios lovio, įdarbinti savo draugus, sudaryti sąlygas jiems laimėti viešuosius pirkimus ir t. t. Bet abiem atvejais atviras konfrontavimas nėra vienintelė taktika, galima mėginti įtikti ir prisišlieti (nors ir ketinant vėliau išduoti). Ypač dabar, kai valdančiosios koalicijos yra margos, taigi ir trapios, ir tikimybė patekti į valdančiųjų gretas nėra tokia maža.

Manau, kad žiniasklaida prisideda prie politikų supriešinimo, nors ne visada sąmoningai ar piktavališkai. Lietuvos politikai yra plepiai ir labai prieinami žiniasklaidai. Dažnai žiniasklaida ignoruoja tai, ką gero jie sako vienas apie kitą, bet pabrėžia kovingesnius žodžius. Įskaudintasis nelieka skolingas. Ir užsiveda užburtas neigiamų pastabų ratas. Bet tai tikrai nėra pagrindinė priežastis.

Man lieka neaišku, kodėl Lietuvos politikai negeba rasti bendros kalbos net didelės krizės metu. Tačiau šio reiškinio žala Lietuvai yra neabejotina.

Alfa.lt

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"