TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Kodėl pralaimi ne popiežius, o skaitytojai

2014 10 20 11:53

„Popiežiaus nesėkmė: vyskupų sinodui nepavyko susitarti dėl gėjų ir išsiskyrusių asmenų“ vakar, sekmadienį, skelbė vieno skaitomiausių Lietuvos portalų antraštė. Kitame rašyta „Stebuklas neįvyko: Bažnyčia nekeis požiūrio į gėjus ir išsiskyrusias poras“.

Stebuklas, nesėkmė, nepavykęs susitarimas? Žinant, kad didelė dalis internetinių dienraščių lankytojų neperskaito daugiau nei straipsnio antraštės, tokius pavadinimus rašyti – pavojinga. Tai ne tik rodo nesupratimą, apie ką eina kalba, bet ir paprasčiausią tiesos iškraipymą. Kitaip tariant – pavadinimai melagingi.

Spragteliu ant antraštės: pranešimas paimtas iš naujienų agentūros BNS. Skaitau toliau: „katalikų vyskupams […] nepavyko pasiekti konsensuso dėl Bažnyčios durų atvėrimo išsiskyrusiems ir dar kartą susituokusiems asmenims, taip pat gėjams“. Kas tas minimas „durų atvėrimas“? Kiek žinau, prie įėjimo į Bažnyčią jokio draudimo išvardytiems asmenims įeiti nesama. Be to, ir šv. Mišiose dalyvauti jie gali. Švenčiausiojo Sakramento priėmimas – kitas klausimas, dėl kurio pastaruoju metu diskutuojama. Nesileidžiant į šį debatą, pastebėsiu tik tiek, kad vis dažniau apie Bažnyčią galvojama kaip apie įstaigą, kuri privalo teikti tam tikras paslaugas visiems, „nediskriminuodama“, kaip šiais laikais madinga sakyti. Jei Bažnyčia atsisakytų savo misijos saugoti apaštalų mokymą ir pasiduotų tam, ką popiežius emeritas Benediktas XVI vadino „reliatyvizmo diktatūra“, ir pripažintų, kad visos tiesos vienodos, katalikybė nustotų savo prasmės. Tuo tarpu žiniasklaidai patiktų reformos pagal pasaulietinius kaprizus – penas skandalingiems tekstams.

Citata baigiasi žodžiais „ir tai yra nesėkmė popiežiui Pranciškui“. Labai įdomu. O kas įrodys, kad Romos vyskupas turėjo kažkokią konkrečią darbotvarkę, kurią siekė prastumti? Negi popiežiaus apie homoseksualius asmenis kažkada ištarta frazė „Kas aš toks, kad teisčiau?“, kuri vėliau minima tekste, yra įrodymas? Žinoma ne, Pranciškaus teiginiai išsakomi viešumoje neretai būna gana aptakūs ir tai leidžia žiniasklaidos atstovams „priskaldyti malkų“, bet ir vėl tai parodo tik jų (ne)išprusimą arba siekį ne informuoti, o formuoti Bažnyčią taip, kaip jie įsivaizduoja. Popiežius negali teisti, nes yra tik Vienas, kuris tai darys Paskutinio teismo dienai atėjus, tačiau tai nereiškia, kad Katalikų Bažnyčios vadovas pritaria tokiam gyvenimo būdui. Petro įpėdinio misija – kuo nuolankiau tarnauti Bažnyčios tradicijai, o ne skelbti savo originalią nuomonę, pasipuošus balta pijuse.

„Atsižvelgiama į konservatyviausių narių susirūpinimą“, „konservatoriai viešai susirėmė su liberalais“, „tai papiktino tradicionalistus“, „sinodas įgavo referendumo dėl popiežiaus drąsios linijos mastą“, „prieš pažangiuosius, kurie siekė aplenkti konservatorius“. Suprask, Bažnyčia – kaip Seimas, kur partijos, atstovaujančios absoliučiai skirtingas pasaulėžiūras, suremia ietis. Referendumas? Nesuprantu, kodėl apie tokią hierarchinę instituciją, kaip Bažnyčia, rašoma demokratijos kategorijomis. Visiškas nesusipratimas

Tą pačią dieną paskelbta ir apie popiežiaus Pauliaus VI beatifikcaciją. Šį kartą originaliausia antrašte sužibėjo LRT: „Paulius VI, kuris sakė „ne“ laisvai meilei, skelbiamas palaimintuoju“. Kad žinia formuluojama, pasitelkiant neigiamą krūvį, akivaizdu. Meilė yra puikus dalykas, ir ji, žinoma, turi būti laisva, o ne kaip nors supančiota. Taigi straipsnio pavadinimą perskaitęs žiniasklaidos vartotojas svarsto: na ir keistai sugalvota beatifikuoti popiežių, kuris priešinosi laisvai meilei. Bet skaitykime toliau: tame pačiame tekste puikiai dera tokie teiginiai kaip „popiežiui trukdė […] silpno bei pernelyg atsargaus žmogaus reputacija“ bei „jis buvo labai iniciatyvus popiežius, pirmasis popiežius piligrimas, kirtęs žemynus, kad susitiktų su tikinčiaisiais, be to, pirmasis bandė reformuoti įtakingą Vatikano kuriją“. O štai paskutiniame paragrafe (kažin, kiek skaitytojų jį pasiekia) išaiškėja ir kas ta „laisva meilė“. Popiežius Paulius VI paprasčiausiai nepakeitė Bažnyčios draudimo naudoti kontracepciją.

Nemokšiškai ar sąmoningai tendencingai žiniasklaida rašo ne tik apie Bažnyčią. Melagingų antraščių kitose srityse atrastume taip pat lengvai, ypač tekstuose apie politiką. Dėl to pralaimi skaitytojas. Aiman.

DALINKIS:
0
1
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"