TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Kodėl reikia nepriklausomos ekspertizės dėl K. Trečioko veiksmų

2016 03 15 6:00

Ne pirmą savaitę stebime įvykius, susijusius su galimu poveikiu Vyriausybės sprendimams per aplinkos ministrą Kęstutį Trečioką. Kol kas daugiausia dėmesio kreipiama į du klausimus: turi ar neturi ministras K. Trečiokas atsistatydint ir kas nutekino pokalbio išklotinę žiniasklaidai. 

Tačiau labai svarbus ir trečias klausimas, susijęs su ministro K. Trečioko pokalbio įrašu: būta ar nebūta būtent tokio, kaip matėme išspausdintą išklotinėje, ministro K. Trečioko telefono pokalbio su Druskininkų meru Ričardu Malinausku. Keista, o gal ir ne, kad nesulaukus rimtesnio tyrimo, nepadarius telefono pokalbio ekspertizės, prokurorai nutraukė darbą šioje byloje, permetę ją kaip karštą bulvę Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai. Prokurorai tikri, kad nusikaltimo nėra.

O aš, pilietis, nesu tuo tikras. Tik nežinau, kas galėjo padaryti nusikaltimą: politikai (visų pirma, ministras K. Trečiokas) ar Lietuvos teisėsauga. Labai norėčiau tikėti įvairių partijų politikų žodžiais, kad dauguma jų dirba valstybei, o ne savo kišenei. Norėčiau, bet negaliu to padaryti – Lietuvoje daug korupcijos.

Norėčiau pasitikėti ir kiekvienu prokuroru, Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) tyrimu, netgi pasveikinti juos, kad pagaliau ryžosi užsimoti prieš labai aukštus valstybės pareigūnus. Tačiau, deja, negaliu to padaryti – per daug jų bylų baigėsi niekuo.

Ir šį kartą, diskutuojant dėl K. Trečioko atsistatydinimo, nekreipiama dėmesio į tai, kad ministras bei meras tvirtina, jog tokio pokalbio telefonu nebuvo, kad jis sudėliotas iš fragmentų. STT ar prokurorai nereaguoja į šiuos politikų žodžius.

Atrodo, kad STT, garsiai pranešusi apie visą kompleksą tyrimų, susijusių su vadinamuoju Vijūnėlės dvaru, dabar yra tarsi visai niekuo dėta. Šių telefono pokalbių išklotines paskelbė žiniasklaida. Jų turinio prokurorai ir STT nekomentuoja. Jie, aišku, neigs, kad patys nutekino informaciją žurnalistams. Ir vargu ar tyrimas, kad ir labai profesionaliai atliktas, galėtų atskleisti, kas ją nutekino. Kaip rodo Lietuvos patirtis, informacijos nutekinimo šaltinį įmanoma atskleisti tik labai retais atvejais.

Tačiau šių pokalbių įrašų autentiškumą juk galima patikrinti. Jei mūsų teisėsaugos institucijos nepajėgios to padaryti, tai galėtų būti atlikta pasitelkus nepriklausomą ekspertizę. Prieš tai, aišku, gavus STT ir prokurorų patikinimą, kad spaudoje pateiktos ir plačiai komentuojamos telefono pokalbių išklotinės atitinka įrašytų telefono pokalbių turinį. Tuomet taptų aišku, kad kažkuri šalis tikrai meluoja mums, Lietuvos piliečiams. O mes turėtume žinoti, kas tai daro: politikai, nenorintys prisiimti atsakomybės už savo galbūt neskaidrų poveikį Vyriausybės sprendimų priėmimui, ar prokurorai ir STT.

Jei telefono pokalbių išklotinės, kurias matėme, visiškai atitiktų įrašyto pokalbio turinį, ministras turėtų atsistatydinti vien dėl netiesos sakymo. Ne tik STT, bet galbūt ir prokurorai galėtų atnaujinti veiksmus šioje byloje.

Tačiau, girdint politikų žodžius, kad pokalbio išklotinė, kurią mes matėme spaudoje, galėjo būti sudėliota iš atskirų fragmentų, kyla teisėsaugos atsakomybės klausimas. Juk tai būtų įkalčių prieš vienus ar kitus politikus fabrikavimas. Tai, beje, irgi nėra visiškai neįmanoma, žinant, kad politinės korupcijos aiškinimosi klausimais „miegama“ keletą metų, o aktyvumas imamas rodyti tik prieš rinkimus. Taigi, ar ne politikuoja ir patys teisėsaugos pareigūnai? Teisėsaugos pareigūnų politikavimas, jų tendencingas aklumas bei atlaidumas vienų ir ypatingas uolumas kitų politikų, partijų ar šiaip įtakingų valstybės veikėjų atžvilgiu yra ne mažiau pavojingas valstybei nei politinė ir partinė korupcija.

Tačiau neskubėkime kaltinti teisėsaugos. Aišku, kad nusikaltimą padarę politikai teigs esantys nekalti, esą byla jiems buvo sufabrikuota. Kalbos apie tendencingą ir aklą teisėsaugą Lietuvoje turi pagrindo, todėl tai jų žodžiams suteiks papildomo svorio.

Tuo metu telefono pokalbių įrašų autentiškumo tyrimas, juos sulyginus su paskelbtų pokalbių išklotinėmis, bent jau šioje byloje sudėtų visus taškus. Jeigu to nebus padaryta, mes, Lietuvos piliečiai, dar kartą būsime palikti viską vertinti remiantis vien savo tikėjimu ar pasitikėjimu kuria nors partija, politikais, teisėsauga. Tačiau – tik ne faktais.

O byla, susijusi su galimu poveikiu Vyriausybei, kybos ore beveik visus šiuos metus, kol vyks rinkimų kampanija. Teismą ji geriausiu atveju pasieks tik po kelerių metų. Tegalime spėlioti, ar ji baigsis niekuo, kaip dažnai atsitinka mūsų valstybės įtakingų asmenų bylose, ar pagaliau bus pademonstruotas principingas STT darbas. Tačiau gal geriau būtų ne gyventi spėliojimais, o jau dabar padaryti tai, kas įmanoma?

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"