Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATAŠVIETIMAS
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

Kodėl Rusija ilgisi Stalino?

 
2017 07 03 10:59

Birželio pabaigoje Rusijos visuomenės nuomonės apklausos agentūra „Levada-centr“ paklausė šalies gyventojus, ką jie laiko „labiausiai nusipelniusiomis asmenybėmis pasaulio istorijoje“? Apklausos rezultatai nebuvo labai netikėti, tačiau jie taip pat verčia ir susimąstyti. Apklausos dalyviai beveik neminėjo užsieniečių, o pirmasis tokių asmenybių trejetukas, pagal apklausos rezultatus, atrodo taip: 1-oje vietoje Josifas Stalinas, 2-oje – dabartinis Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, 3-oje – poetas Aleksandras Puškinas.

Minėti rezultatai leidžia analizuoti Rusijos visuomenės būklę. Gali keistai atrodyti, jog poetas Puškinas atsidūrė šalia dviejų prieštaringai vertinamų politinių veikėjų, tačiau tai savotiškai yra natūralu.

Dar sovietmečiu Aleksandras Puškinas ideologiškai buvo paverstas pagrindiniu Rusijos poetu – „rusų poezijos saulę“. Ironiška, bet toks poeto kanonizavimas vyko būtent Stalino valdymo laikotarpiu. Aleksandro Puškino 100-osios mirties metinės, tiksliau – jų paminėjimas, tapo vienu iš pagrindinių kultūrinių įvykių 1937 metų Maskvoje. Kitaip sakant, poetas buvo išaukštinamas ir pajungiamas sovietinės ideologijos poreikiams (vaizduojamas, kaip „kovotojas su carizmu“) tais pačiais metais, kuriais visu greičiu įsibėgėjo ir masinės represijos.

Palaikant pasakojimą apie Pergalę, Kremlius siekia vaizduoti Staliną kaip išmintingą karžygį, neakcentuojant milžiniškų Sovietų Sąjungos nuostolių.

Bet kurio atveju, galbūt vertėtų pasidžiaugti, jog Aleksandrui Puškinui vis gi pavyko prasibrauti į Rusijos gyventojų garbinamų istorinių veikėjų trejetuką, nes jis čia yra vienintelis humanistinio prado atstovas. Kitų dviejų apklausos lyderių asmenybės vienaip arba kitaip yra susiję su jėgos pradu, diktatu, karu ir krauju.

Kalbant apie Vladimirą Putiną, verta susimąstyti, kiek šiuo atveju jis vertinamas dėl realių darbų, o kiek Rusijos gyventojai balsuoja už propagandos sukurtą didvyrio vaizdinį. Nuo Ukrainos atplėštas ir prie Rusijos, pažeidžiant tarptautinės teisės normas, prijungtas Krymas vis dar dirgina patriotinius šios šalies gyventojų jausmus.

Nors dėl agresijos prieš kaimyninę valstybę Rusija susilaukė sankcijų, kurios kuo toliau – tuo labiau veikia šalies ekonomiką, imperinis žavesys Rusijos gyventojams išlieka svarbesniu už ramų būvį. Kartais atrodo, jog šioje visuomenėje dominuoja deformuotas realybės suvokimas – agresija prieš kaimyninę valstybę, konfrontacijos su Vakarų pasauliu plėtojimas, arogancija ir melas vertinami kaip didžiausias pasiekimas ar net vertybės.

Todėl neverta stebėtis, kad pirmąją vietą apklausoje užėmė būtent Josifas Stalinas, kuriam tinkamesnė vieta yra kruviniausių XX amžiaus diktatorių sąraše. Atrodytų, visa tiesa apie praeito amžiaus tragiškus trečiojo-penktojo dešimtmečių įvykius yra plačiai žinoma – taip pat ir pačioje Rusijoje. Tiesa apie Stalino laikų represijas masiškai prasiveržė į informacinę erdvę dar paskutiniais Sovietų Sąjungos gyvavimo metais, tačiau galima pastebėti, jog ji neišlaisvino Rusijos gyventojų.

Atsakomybę už dabartinį Stalino populiarumą tenka ir naujajai Kremliaus propagandai. Būtent atėjus į valdžią Vladimirui Putinui prasidėjo pusiau oficialus minėto diktatoriaus reabilitavimas ir pavertimas jo nacionaliniu Rusijos didvyriu.

Buvo prikelti dar sovietinės propagandos pasakojimai apie tai, kaip Stalinas pavertė atsilikusią agrarinę Rusiją industrine supervalstybe. Viename iš naujausių laikų rusiškų istorijos vadovėlių jis buvo apibūdintas kaip „efektyvus vadybininkas“.

Stalino vaizdinys yra tiesiogiai susijęs ir su pagrindiniu moderniu rusiškos propagandos pasakojimu apie Pergalę. Faktiškai, tai yra Rusijoje įsitvirtinusi XX amžiaus įvykių interpretavimo ašis. Kremlius naudojasi tuo gana plačiai – nuo pat pompastiško Pergalės dienos minėjimo 2006 metais. Pateikdama pergalę prieš nacių Vokietiją, kaip esminį Rusijos pasiekimą, Maskva toliau formuoja aplinkui šį naratyvą visus kitus pasakojimus. Verta vien pažiūrėti, kaip „kovos prieš fašizmą“ leitmotyvas naudojamas šiandieninėje Kremliaus retorikoje.

Palaikant pasakojimą apie Pergalę, Kremlius siekia vaizduoti Staliną kaip išmintingą karžygį, neakcentuojant milžiniškų Sovietų Sąjungos nuostolių Antrajame pasauliniame kare (o jeigu apie tai kalbama – tai vaizduojama, kaip didžiausia Rusijos auka vardan bendro gėrio). Masinės represijos taip pat yra menkinamos, vaizduojamos, kaip istorinė būtinybė. Tokiu būdu Stalinas tampa ne kruvinuoju diktatoriumi, o Rusijos (ar net visos Europos) gelbėtoju. Šis mitas Rusijoje pastaruoju metu tik stiprėjo.

Rusijos gyventojai ilgėsi Stalino laikų, nesuprasdami, kad gyvendami tais metais rizikuotų būti įtraukti į masinių represijų mėsmalę ar kristi pasaulinio karo laukuose.

Tačiau reikia suprasti, jog apklausos rezultatai pirmiausiai byloja ne apie Rusijos gyventojų istorinių žinių stoką, bet apie dabartinę šios visuomenės būseną. Ji yra stipriai paveikta Kremliaus propagandos, prieš kurią iš esmės neturi jokio realaus priešnuodžio. Rusijos gyventojai ilgėsi Stalino laikų, nesuprasdami, kad gyvendami tais metais rizikuotų būti įtraukti į masinių represijų mėsmalę ar kristi pasaulinio karo, prie kurio pradžios prisidėjo ir Stalinas, dorodamas 1939 metų rudenį kartu su Hitleriu Lenkiją, laukuose. Bet blizgantys propagandiniai simboliai ir imperinio pasakojimo žavesys yra stipresni už sveiką nuovoką.

Galbūt, kaip ir minėta, tik Aleksandras Puškinas Rusijos gyventojų išskirtame istorinių asmenybių trejetuke teikia vilčių, bet ir jis, galima numanyti, ten minimas pirmiausiai ne dėl savo poezijos ar kitų literatūrinių pasiekimų, bet dėl to, jog savo laiku buvo valdžios paskirtas „poetu Nr. 1“. Tai įkalta į Rusijos gyventojų sąmonę.

Viktoras Denisenko – politikos apžvalgininkas, socialinių mokslų daktaras, Vilniaus universiteto lektorius, analitinio centro „EAST-Center“ (Varšuva) ekspertas.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataŠvietimasTrasaKarjera
Žmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"