TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Kodėl Rusija palaiko Sirijos režimą?

2012 02 06 6:08

Sirijoje ir toliau vyksta skerdynės, o Vakarų valstybių pastangas prastumti Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje kruviną Basharo al Assado režimą smerkiančią rezoliuciją blokuoja Kinija ir ypač Rusija.

Materialios priežastys

Rusija ir Kinija daug prisideda prie to, kad Saugumo Taryba nepriimtų jokios vakarietiškai angažuotos rezoliucijos, nukreiptos prieš B.al Assado režimą, taip atimdamos galimybę visos tarptautinės bendruomenės vardu imtis ryžtingų veiksmų.

Rusija turi daug priežasčių taip elgtis. Šaltojo karo metais SSRS palaikė glaudžius ryšius su Sirija, ir ši išlieka pagrindiniu forpostu, atstovaujančiu Rusijos politiniams interesams regione. Kremlius turi vienintelę karinę bazę Artimuosiuose Rytuose, o tai yra karinio laivyno uostas Sirijos Tartuso mieste. Regiono ekspertas Soneras Cagaptay teigia, kad Rusija dėl galimos B.al Assado režimo griūties bijo prarasti teises į šią karinę bazę, vienintelį jos išėjimą į Viduržemio jūrą. Kremliui tai reikštų didelį neigiamą geopolitinį poslinkį ir įtakos praradimą regione.

Kol kas Sirijos opozicinės jėgos labiau orientuotos į Turkiją, Persijos įlankos monarchus ir Vakarus, o ne į Rusiją, tad nėra jokių garantijų, jog karinė bazė, dar nuo 1971 metų priklausiusi SSRS, išliks Kremliaus rankose ir po galimos režimo kaitos. Tuomet Rusijai tektų apleisti Viduržemio jūrą, nes net vienintelė Vladimiro Putino režimui draugiška valstybė Kipras negalėtų sutikti tapti Sirijos Tartuso miesto pakaitalu.

Tokia įvykių eiga turėtų ir konkrečią neigiamą piniginę išraišką, ypač kalbant apie Rusijos karinį eksportą. Sirija kasmet iš Rusijos nuperka ginkluotės už 1 mlrd. JAV dolerių (10 proc. viso Rusijos karinio eksporto), tad Kremlius visai nesuinteresuotas B.al Assado režimo griūtimi, kai jau prarado 4 mlrd. dolerių, kuriuos turėjo gauti iš Muammaro Gaddafi Libijos.

Nenuostabu, kad Rusija ne tik nesibodi išreikšti solidarumą su valdančiuoju režimu siųsdama savo karo laivus į Sirijos uostus. Nepaisydamas Europos Sąjungos paskelbto embargo Sirijai, Kremlius siunčia amunicijos bei sprogmenų karui ir kovoms gatvėse - kitaip tariant, priemonių sėkmingai toliau dorotis su protestuotojais.

Kitos priežastys

Rusų dienraštis "Kommersant" teigia, jog Rusijos vadovybė nenori patikėti Vakarų pažadais, kad Saugumo Tarybos rezoliucija, griežtai smerkianti B.al Assado režimą, nebus pirmas žingsnis į karinę intervenciją. Kitaip tariant, Kremlius bijo, jog intervenciją, kaip ir Libijos atveju, lydės režimo pakeitimas, ir nenori, kad JT taptų įrankis vykdant JAV ir Europos užsienio politikos interesus. Tam įrodyti pasitelkiamos ir valdžios kontroliuojamos žiniasklaidos priemonės, kurios nesustodamos informuoja apie Vakarų finansuojamus teroristus Sirijoje, siekiančius chaoso šalyje.

Šitokią taktiką galima vertinti įvairiai. Tai gali būti ir Rusijos siekis netiesiogiai derėtis dėl kitų itin svarbių regiono problemų, pavyzdžiui, sankcijų Iranui, kur Rusija taip pat prieštarauja ryžtingoms Saugumo Tarybos rezoliucijoms. Be to, lengvas pritarimas Vakarų siekiams siųstų neigiamą žinutę ne tik partneriams regione,  bet ir visame pasaulyje - Rusijos draugystė labai laikina.

Dera paminėti ir galimas vidines priežastis. Kremlius niekada nemėgo precedentų, kai verčiami kiti autoritariniai režimai, nes pats veikdamas nedemokratinėmis priemonėmis bijo, kad kada nors ateis ir jo eilė. Tai ypač svarbu artėjant prezidento rinkimams ir prisimenant žmonių protestus po Dūmos rinkimų, kurie parodė V.Putino režimo silpnumą. Todėl šiuo metu Rusijos politinio elito pritarimas Vakarų siūlymams spręsti Sirijos problemą gali būti suprantamas kaip režimo netvarumo apraiška, o to V.Putinui ir jo klikai reikia mažiausiai. Juk, pasak "The Daily Star" apžvalgininko Michaelo Youngo, "Rusijoje lankstumas reiškia marginalizaciją".

Kita vertus, B.al Assado režimas pastebimai silpnėja, o Rusija puikiai supranta, kad likti pralaiminčioje pusėje nėra geras strateginis sprendimas. Jau dabar sunku suvokti, kad po tiek įvykdytų žudynių ir politinio spaudimo net ir laimėjęs kovą su protestuotojais Sirijos režimas sugebėtų atkurti savo teisėtumą tarptautinėje bendruomenėje. Be to, opozicinės Sirijos nacionalinės tarybos vadovas Burhanas Ghaliounas apdairiai prasitarė Rusijos užsienio reikalų ministrui, kad Rusijos interesai Sirijoje jo pergalės atveju bus garantuoti. Kol kas neatrodo, kad Rusija tuo patikėjo.

Nekamuojamas moralinių dilemų dėl didėjančio žuvusiųjų skaičiaus, Kremlius nenori nusileisti Vakarų iniciatyvoms Saugumo Taryboje ir, kaip parodė pastarasis balsavimas, suteikė dar vieną progą B.al Assadui susidoroti su protestuotojais.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"