TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Kodėl šie rinkimai nesąžiningi, neteisingi ir nedemokratiški

2012 11 06 6:00

Praėjusį savaitgalį Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) nusprendė pripažinti Seimo rinkimų rezultatus.

Ar galime objektyviai, be emocijų vertinti šiuos rinkimus Lietuvoje ir suvokti, kodėl vis dėlto jie, kad ir ką nusprendė VRK, taip ir neišlaikė demokratijos egzamino, todėl negali vadintis nei sąžiningais, nei teisingais? Kitas klausimas: ar tokius rinkimus reikia atšaukti, kaip reikalauja kai kurios politinės, visuomeninės jėgos, ar geriau pataisyti įstatymus, kad kiti rinkimai nebūtų dar blogesni?

Kad šie rinkimai buvo NESĄŽININGI, rodo rekordinis, palyginti su ankstesniais rinkimais Lietuvoje, pažeidimų skaičius galbūt perkant rinkėjų balsus. Vien per pirmąjį ratą užfiksuoti 272 tokie atvejai, minėtos kelios partijos. Daugiausia dėmesio sulaukė Darbo partijos atstovų padaryti pažeidimai, tarp jų - perkant kalinių balsus.

Ir iki šių rinkimų jau būta faktų dėl galimo balsų pirkimo, kitų balsavimo pažeidimų kai kuriose apygardose. Dabar matėme, kaip tam tikri politikai ar jų atstovai bandė nupirkti galimybę patekti į Seimą, bet VRK, nepaisydama ir šio pažeidimo, buvo linkusi tik kai kuriose apylinkėse, apygardose perskaičiuoti rezultatus. Ji tvirtino, kad apskritai rinkimai Lietuvoje vyksta demokratiškai ir skaidriai, o pažeidimai daromi tik kai kur.

Bet ar tai teisinga? Ar tokia pozicija neprimena stručio politikos, kai nenorima matyti sisteminių problemų? Siūlymai griežtinti bausmes už balsų pirkimą gali apriboti valdžios pirkimo procesą, tačiau kitų rinkimų problemų nesprendžia. Jei norime, kad rinkimai Lietuvoje būtų sąžiningi ir teisingai, kaip reikalauja Konstitucija, reikia peržvelgti ir visą rinkimų procesą, ir jį reguliuojančius teisės aktus.

Ar neturėtų būti laikomi NETEISINGAIS tokie rinkimai, kai vienos partijos galėjo gauti pinigų iš verslo, o vėliau - ir milijoninę valstybės dotaciją, tuo metu kitos neturėjo iš ko mokėti net už plakatus, lankstinukus, skelbimus žiniasklaidoje apie susitikimus su rinkėjais, nes priimtos naujos įstatymo pataisos uždraudė juridiniams asmenims remti ir tas jėgas, kurioms valstybė neskiria paramos. Šio straipsnio autorius irgi ragino pažaboti politinę, partinę korupciją, kuri kyla iš verslo paramos partijoms per rinkimus. Tačiau šios priemonės tebuvo pusinės, todėl tik užkonservavo gerokai papuvusią mūsų politinę sistemą ir pirmą kartą nesuteikė kitoms jėgoms lygiavertės konkurencijos galimybių.

Be to, VRK nusprendus finansuoti tik minimalų skaičių laidų LRT televizijoje ir radijuje, partijoms ir politikams, kurie turėjo daug pinigų, visas duris atvėrė komercinė žiniasklaida - televizija, radijas, interneto portalai. Kai kurie jų lyg ir skelbė politinių jėgų, dalyvaujančių rinkimuose, sąrašus, bet ten tebuvo išvardyti asmenys, susimokėję žiniasklaidai. Todėl tai buvo rinkėjų klaidinimas. Panašiai kaip ir nacionalinio transliuotojo užmojis paleisti į eterį politikų pinigais nupirktas programas su tais pačiais vedėjais kaip VRK finansuotose laidose. Argi žiūrovas galėjo atskirti, kur pateikiamas televizijos sukurtas produktas, o kur - surogatas, nudailintas partijų ir politikų pinigais?

VRK finansuotos laidos skendo komercinių rinkimų programų sraute, be to, per keletą laidų išdėstyti partijų nuostatų neįmanoma. Todėl ne tik sukčiai prie balsadėžių, prastas kai kurių rinkimų komisijų darbas, bet ir pažeistas lygios konkurencijos principas žiniasklaidoje padarė rinkimus NEDEMOKRATIŠKUS.

Iki šiol nėra lygios konkurencijos ir tarp rinkimuose dalyvaujančių partijų bei prieš rinkimus sudaromų jų koalicijų. Mūsų įstatymuose tebegalioja nuostata, diskriminuojanti partijų blokus, kurie susiburia dėl panašių programų, ir skatinama sudaryti neskaidrius susitarimus po rinkimų, kur svarbiausia - kas ir kokią ministro kėdę gaus. Kad iki rinkimų suburta koalicija patektų į Seimą, ji turi įveikti 7 proc. barjerą, tuo metu pavieniui einančioms partijoms užtenka surinkti tik 5 proc. rinkėjų balsų.

Prie kandidatų, priklausančių koalicijai, pavardžių rinkimų biuleteniuose kažin kodėl negalima rašyti koalicijų pavadinimo. Kad žmogus, net ir nepartinis, galėtų dalyvauti tokioje koalicijoje, jį turi iškelti kokia nors partija. Jos pavadinimas, o ne koalicijos, ir rašomas prie pavardės - taip rinkėjai irgi klaidinami.

Koalicijai, sudarytai prieš rinkimus, draudžiama turėti bendrą rinkimų sąskaitą. Be to, partijos, pasirinkusios sunkesnį koalicijos kelią, mažiau gauna ir televizijos ar radijo eterio laiko, finansuojamo VRK. Joms skiriama tiek pat laiko, kiek vienai partijai. Tad ar šitaip nestabdomas valstybei naudingas koalicijų formavimo prieš rinkimus procesas? Ar ne todėl kaskart, nors ir žinodami rinkimų rezultatus, vis dar svarstome, kurios partijos ir su kuo sudarys koaliciją. O rinkimų nakties susitarimai tarp partijų tampa tokie pat svarbūs kaip Lietuvos rinkėjų valia ir net patys rinkimų rezultatai.

Visos šios blogybės sudėliotos mūsų įstatymuose. Į tai būtina atkreipti dėmesį, kad turėtume demokratiškus, teisingus ir sąžiningus rinkimus, nes kol kas vis labiau slystame Rytų "demokratijos" link. Ir nesvarbu, ką pasakys VRK.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"