TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Kodėl spaudžiama Lietuvių kalbos komisija?

2015 06 16 6:00

Praėjusią savaitę Seimo nariai, suinteresuoti priimti įstatymo pataisas, kurios įteisintų asmenvardžių rašybą ne valstybine kalba, dar savaitei turėjo atidėti planus. Nutarta vėl kreiptis į Valstybinę lietuvių kalbos komisiją (VLKK). Gerai, kad politikai nori išgirsti ekspertų vertinimą, tačiau yra viena nemaloni aplinkybė: aiškiai rodoma, kokia išvada turi būti.

Teisinėje demokratinėje valstybėje politikai, įskaitant aukščiausią valdžią, kokia yra Seimas, neturėtų diktuoti savo valios ekspertinei institucijai, jei nori gauti tikrai nepriklausomą ekspertų nuomonę, o ne pridengti ja savo siekius. Stebint politines diskusijas dėl Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo pataisų, kuriomis labai norima įteisinti asmenvardžių rašymą ne valstybine kalba, atrodo, kad viskas yra kitaip. Tik nežinau, ar kuris VLKK narys išdrįs viešai tai pripažinti. Juk tai padaręs gali netekti ir pareigų, tolesnės karjeros galimybių, o tai yra rimta.

Įstatymo pataisas parengė įtakingi valdančiosios Socialdemokratų partijos politikai, tikėtasi, kad iš VLKK didelio pasipriešinimo nebus. Bet komisija pasirodė esanti labai "užsispyrusi". Ji nenori pritarti pataisų iniciatoriams, o šie į viešąją erdvę transliuoja įvairius galimus interesus, tik ne tuos, kurie jiems yra svarbiausi.

Ypač tai atsiskleidė beveik prieš metus, kai rugsėjo 5 dieną VLKK paskelbė savo išvadą dėl įstatymo rengėjų kreipimosi. Ilgą laiką tvirtinta, kad pataisas reikia priimti todėl, kad už užsieniečių ištekėjusių lietuvaičių šeimose gimę vaikai turi problemų, kai negali rašyti savo pavardžių nelietuviškais rašmenimis. VLKK savo išvadoje paskelbė, kad tokiais atvejais gali būti taikoma reta išimtis, kurią numato įstatymas, tačiau paprastai Lietuvos piliečių vardai ir pavardės rašomi lietuviškais rašmenimis.

Nors VLKK teigė, kad tai vienintelė galima išimtis, pataisų rengėjai toliau spaudžia. Konstitucinis Teismas 2014 metų vasario mėnesį išaiškino, kad rašyti asmenvardžius dokumentuose ne valstybine kalba galima tik tada, jeigu kuriai nors išimčiai pritaria VLKK. Paneigti KT išaiškinimo negalima, o iš VLKK išimčių dar tikimasi.

Kitaip Konstitucijoje įtvirtintą nuostatą reikėtų keisti referendumu. To siekiantys politikai turėtų viešai mums pateikti savo argumentus, kodėl to nori, bet spręstų visi Lietuvos piliečiai. Tik toks yra galimas teisinis kelias, kuriuo eina, pavyzdžiui, liberalai, siūlantys priimti nuostatą dėl dvigubos pilietybės. Jie nebando apeiti Konstitucijos.

Socialdemokratai pasirinko užkulisinį kelią: visais būdais spausti VLKK, kad ji lyg ir pati nuspręstų įsileisti lotyniško pagrindo nelietuviškas raides į lietuvių kalbą. Sakoma, kas čia tokio. Tai tik keletas raidžių. Ir tautos patriarchas Jonas Basanavičius leido ne "Aušrą", o "Auszrą". Taip ignoruodamas tuometį slavų kalbų poveikį Lietuvos viešojoje erdvėje.

Ar pataisų iniciatoriai supranta, kad dabar, taip formuluodami klausimą, jie perkelia šią problemą iš jiems norimo politinio sprendimo lauko į tai, kokia bus lietuvių kalba. Ar neatsiras tada dar koks nors politikas, tvirtinantis, jog paseno ir nuostata lietuvių kalboje turėti š, ž, ū ir kitas raides, nes vaikai, rašydami SMS žinutes, jų nevartoja. Tai, kad mobiliųjų telefonų bendrovėms taip patogiau, toks asmuo, matyt, nutylėtų.

Kadangi įstatymo iniciatoriai ir dabar tyli apie tikruosius pataisų tikslus, o VLKK paskelbus išvadą matome, kad verksmas dėl lietuvaičių, susituokusių su užsieniečiais, ir jų vaikų buvo tik šalutinis interesas, pabandykime juos įvardyti.

Viena tokių priežasčių yra noras eliminuoti Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) argumentus viešojoje politikoje, o gal net bandyti perimti lenkų rinkėjų balsus tradicinių Lietuvos partijų, visų pirma socialdemokratų, naudai. Atidėkime šį kartą klausimą, ar vienos partijos interesai yra valstybės interesai. Paklauskime, ar pataisų iniciatoriai tiki, kad priėmus jų siūlymą partija, gyvenanti iš reikalavimų kėlimo ir konfliktų, nurims. Jie tik augs. Pavyzdžiui, reikalaujant įteisinti vietovardžių rašymą.

Užmirštama ir kita: LLRA dabar susivienijo su Rusų aljansu kaip Siamo dvyniai. Ką darys pataisų autoriai, jeigu paskui bus pareikalauta asmenvardžius rašyti ir kirilica? Iš tikrųjų, kodėl vieni mūsų piliečiai galėtų rašyti kaip nori, o kiti - ne? Ar nesulauksime tada kritikos dėl žmogaus teisių pažeidimo? Ne tik iš LLRA, Rusų aljanso, bet ir iš Rusijos ir Europos. Dabar Konstitucija mus saugo. O pravėrus Pandoros skrynią?

Dar sakoma, kad šis žingsnis pagerintų santykius su Lenkija ir kad kai kurie aukšti mūsų politikai prisižadėjo priimti šias pataisas. Tai yra rimtas argumentas, bet tada ir siūlymą turime svarstyti šiame kontekste. Mūsų politikai nedrįsta pripažinti, kad siekė apeiti Konstituciją ignoruodami piliečių valią, todėl nori palankios ekspertų išvados.

Šią savaitę VLKK vėl privalės rinktis į posėdį. Ar tai ne politinis spaudimas ekspertų komisijai, kuri pagal savo kompetenciją saugo Konstitucijoje įtvirtintą lietuvių kalbos statusą? Šią priedermę turi ir Seimas bei kita aukščiausioji valdžia, bet užmiršta. Todėl net ir tuos žmones, kurie palaiko socialdemokratų idėją dėl asmenvardžių rašybos, raginu pagalvoti, ar jiems patinka, kai valdžia taip elgiasi su Konstitucija.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"