TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Kodėl sprendimai Rusijoje tokie?

2015 01 30 6:00

Laisvesnėje Rusijos žiniasklaidoje šiuo metu pašaipiai aptarinėjamas Valstybės Dūmos ketinimas reaguoti į kaltinimus dėl Krymo aneksijos. Tokia reakcija būtų Rusijos parlamento sprendimas 1990 metais įvykusį Vokietijos susijungimą įvardyti kaip Vokietijos Demokratinės Respublikos aneksiją, kurią įvykdė Vokietijos Federacinė Respublika.

Formuluotė yra tokia idiotiška, kad trūksta žodžių jai komentuoti, tačiau tai nėra vienintelis rusų parlamentarų kolektyvinio proto „perlas“. Praėjusių metų pabaigoje Rusijos viešojoje erdvėje buvo aptarinėjamas Dūmos ketinimas pripažinti neteisėtu 1954 metų Rusijos Aukščiausiosios Tarybos sprendimą padovanoti Krymą Ukrainai. Neturiu laiko sekti Valstybės Dūmos veiklos, todėl nežinau, ar toks nutarimas buvo priimtas. Gal pašaipos viešojoje erdvėje sulaikė deputatus, kad imtųsi tokio veiksmo, tačiau yra ir daugiau, švelniai tariant, juokingų šio parlamento sprendimų.

Vienas ryškesnių - įstatymu įtvirtintas draudimas keiktis filmuose ir spektakliuose. Į jį reagavo menininkai, netekę galimybės vaizduoti rusų visuomenę tokią, kokia ji yra iš tikrųjų. Daugiaaukščiai rusų keiksmažodžiai yra šios tautos folkloro dalis, todėl šiuo metu Valstybės Dūmoje svarstoma, kaip draudimą keiktis meno kūriniuose sušvelninti. Beveik prieš 20 metų Oslo universiteto knygyne varčiau Amerikoje išleistą rusiškų keiksmažodžių žodyną su vertimu į anglų kalbą. Dar ir dabar gailiuosi šio žodyno nenusipirkęs, tačiau tuo metu man, uždirbančiam 500 litų per mėnesį, jis buvo tiesiog neįperkamas.

Valstybės Dūmos kūrybingą „veiklą“ rusų analitikai aiškina paprastai. Bet kurio parlamento svarbiausios funkcijos - įstatymų leidyba ir vykdomosios valdžios priežiūra. Dūma šiuo metu tikrai nėra ta vieta, kur gimsta įstatymai, reguliuojantys šalies gyvenimą, o apie galimybę kontroliuoti vykdomąją valdžią nėra net ką kalbėti. Tad deputatai ir užsiima visokiomis keistomis iniciatyvomis, nes dirbti tikrą parlamentinį darbą jiems neleidžiama, jų paskirtis - imituoti parlamentą, sudaryti regimybę, kad Rusijoje veikia parlamentinė demokratija. Visi puikiai žinome, kur sutelkta tikroji Rusijos valdžia.

Jei didžiosios mūsų kaimynės parlamento sprendimai nėra savarankiški (jei ir savarankiški, tai kelia tik pašaipą), kaip priimami sprendimai ten, kur jie priimami iš tikrųjų? Šiuo metu ne tik Rusijos, bet ir Vakarų šalių analitikai laužo galvas, siekdami suprasti, kaip viskas sprendžiama Kremliuje, kur dirba prezidento administracija - svarbiausia Rusijos valdžios institucija, šalia kurios Dūma ir vyriausybė yra tik pagalbinės, aptarnaujančios institucijos. Tokia padėtis - Rusijos tragedija, nes valdžia yra per daug sudėtingas socialinis reiškinys, kad ją būtų galima sutelkti vienoje, šiuo atveju prezidento, institucijoje. Imitacinis parlamentas ir nesavarankiška, tik prezidentui aptarnauti skirta vyriausybė nepajėgs spręsti Rusiją užgriuvusių problemų. Ši šalis vis labiau darosi panaši į audros blaškomą laivą, kurio kapitonas ir jo komanda rodo visišką negebėjimą suvaldyti laivą.

Svarbiausias klausimas analitikams - kas supa carą Vladimirą Putiną, kokie žmonės jam pataria, kodėl priimami tokie, o ne kitokie sprendimai? Būtų juokinga, jei nebūtų baisu dėl to, kad iki dantų apsiginklavusioje, bet ekonomiškai žlungančioje šalyje net profesionalūs politikos ir ekonomikos ekspertai viešai prisipažįsta, jog neturi jokios informacijos apie tai, kaip priimami sprendimai Kremliuje.

Šiuo metu gyvai aptarinėjama iš kažkur prasisunkusi informacija, kad pasikeitė V. Putiną supančių žmonių ratas. Iš jo dingo oligarchai ir mokslininkai, liko tik vadinamųjų jėgos struktūrų vadovai. Net filosofas Aleksandras Duginas, kurio teorijomis apie eurazietiškąją civilizaciją V. Putinas grindžia savo geopolitinius siekius, dabar viešai prisipažįsta, kad nuo pernai vasaros nėra kviečiamas į Kremlių.

Kalbama, kad V. Putino kabinetas Kremliuje turi du atskirus įėjimus, tad joks svečias negali pamatyti kitų prezidento svečių. Tačiau yra ir kitas, daug svarbesnis niuansas - tai galimybė patekti pas carą. Pernai rudenį kažkuris ministrų (tiksliai neatmenu, ekonomikos ar finansų) viešai prasitarė, kad negali patekti pas prezidentą. Čia būtina pridurti, jog visi rusų analitikai sutartinai teigia, kad V. Putinas niekada nesidomėjo ekonomika, jam ekonominiai klausimai niekada nebuvo įdomūs. Jis tik klausdavo, ar yra pinigų biudžete. Kaip žinoma, iki praėjusių metų pinigų visada buvo.

Sausio mėnesį žinomas ir įtakingas Rusijoje žmogus Jevgenijus Primakovas, praeityje dirbęs ir žvalgybos vadovu, ir ministru pirmininku, skaitė paskaitą verslo magnatams "Merkurijaus" klube Maskvoje. Jis teigė, kad Krymo prijungimas yra nediskutuotinas, tačiau Donbasas turi priklausyti Ukrainai ir Rusijos armijos ten įvesti negalima.

Anot rusų analitikų, ši kalba rodo, kad net J. Primakovas jau nebegali patekti pas prezidentą ir kad per viešą paskaitą jis bandė pasakyti savo nuomonę. Naujausi karo veiksmai Rytų Ukrainoje rodo, kad V. Putinas neišgirdo (ar jam neleido išgirsti) J. Primakovo nuomonės, o jei ir išgirdo, tai nepritarė jai. Jei naujausia informacija apie pasikeitusį V. Putiną supančių asmenų ratą yra tiksli, turime suvokti, kad ir Rusijos, ir Ukrainos, ir visos Europos artimiausia ateitis yra kelių vidurinės grandies KGB karininkų rankose.

Rusija tikrai rieda į ekonomikos krizę, tačiau ir šios šalies vyriausybė, ir parlamentas yra nepajėgūs imtis adekvačių priemonių, nes viską sprendžia vienas asmuo, supamas keleto patikimų žmonių. Kyla įtarimas, kad ta grupelė KGB karininkų su V. Putinu priešakyje dar net nesuvokia, kokį gaisrą jie sukėlė. Jų sprendimai rodo, kad gaisras kol kas yra tik kurstomas. Jei jie kada nors ir ims suvokti, tas gaisras jau bus uždegęs ir juos pačius.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"