TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Kodėl stringa renovacija?

2016 02 26 6:00

Senų daugiabučių renovacija Lietuvoje vyksta, bet laikas pateikti klausimą, ar ji vyksta pakankamu greičiu ir ar gyventojai yra patenkinti rezultatais.

Įvertinkime skaičius. Kiekviena valdžia, žinoma, yra kaltinama tuometinės opozicijos, kad renovacijos tempai per lėti. Buvome kaltinami ir mes, 2008–2012 metų koalicija ir Andriaus Kubiliaus Vyriausybė, tačiau juk tuo metu teko veikti finansų krizės sąlygomis.

Pažvelkime, kaip sekasi, šios kadencijos valdžiai. Nuo 2013 metų iki 2015-ųjų spalio buvo įgyvendinti 384 projektai. Žinoma, dauguma jų jau buvo „užsukti“ dar praėjusios Seimo kadencijos laikotarpiu. 2015 metais papildomai parengti 346 investiciniai planai. 2016 metais planuojama renovuoti apie 900 daugiabučių. Procesas lyg ir vyksta, tačiau jei paklaustume paprasto piliečio, kuriame mieste, jo manymu, yra didžiausia senstančių daugiabučių problema, žinoma, pirmiausia būtų paminėti didieji miestai: Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Panevėžys, Šiauliai... O statistika rodo, kad didieji miestai net nepatenka į miestų dešimtuką pagal renovuotų daugiabučių dalį nuo visų daugiabučių. Dešimtuke puikuojasi Ignalina, Molėtai, Anykščiai ir t. t. Pagal absoliutų įgyvendintų projektų skaičių į trejetuką patenka tik Klaipėda ir Kaunas, o Vilnius yra net 9-oje vietoje (renovuota tik 16 namų). Tai verčia sunerimti.

Seimo Aplinkos apsaugos komitete inicijavome šio klausimo parlamentinę kontrolę ir iš pakviestų specialistų pristatymo susidarėme vaizdą apie pagrindines renovacijos proceso kliūtis. Pirma, patys gyventojai sprendžia, ar renovuoti daugiabutį, valstybė juos gali tik remti, skatinti, patarti. Suprantama, kad per krizę įtikinti gyventojus dalį lėšų skirti renovacijai buvo dar sunkiau. Šiuo metu gyvenimo rodikliai pamažu gerėja, nekilnojamojo turto rinka per pastaruosius metus atsigauna, taigi galėtume tikėtis didesnio žmonių aktyvumo. Deja… Seimo komitete pavyko identifikuoti esminę problemą, kuri apsunkina konkretaus projekto renovacijos procesą bei atšaldo gyventojų ir rangovų entuziazmą, – tai investicinių planų neatitikimas techniniams projektams, t. y. realybei.

Seimą pasiekia ne vienas ir gyventojų, ir statytojų skundas būtent dėl minėtos priežasties stringančio renovacijos proceso. Skundų ir skandalų yra įvairių, kartais gyventojų netenkina renovacijos kokybė ar terminai, tačiau tai – ne sisteminė, o atskirų rangovų darbo broko problema. Nekokybiški investiciniai planai – sisteminė, plačiai išsikerojusi problema, pakertanti renovacijos proceso principus. Statybininkai pyksta dėl padidėjusios darbų apimties, nes pagal investicinį planą pirkę vienokią darbų apimtį, randa visiškai kitokius poreikius, o neatitikimai matuojami jau ne procentais, o kartais. Gyventojų iniciatyvą renovuoti savo senstantį daugiabutį taip pat šaldo šie neatitikimai, nes suderinus vieną kainą už tam tikrus darbus vėliau planus tenka koreguoti. Žmonės piktinasi, kad procesas vyksta ne taip, kaip buvo numatyta investiciniame plane. Tai pakerta jų pasitikėjimą.

Lietuvos statybininkų asociacija kritikuoja renovacijos modelį ir tikina, kad nė viena rimta statybų įmonė nedalyvauja viešuosiuose pirkimuose dėl renovacijos projektų. Pirmiausia, dėl jau minėtų priežasčių, dėl to, kad investiciniai planai visiškai neatitinka realybės, taip pat dėl pačių viešųjų pirkimų tvarkos. Statybininkų asociacija siūlo įvesti išankstinę tiekėjų kvalifikavimo sistemą. Tai mažintų biurokratinę naštą bei žmogiškojo faktoriaus įtaką, o viešieji pirkimai būtų skaidresni ir efektyvesni. Plačiai kritikuojama ir mažiausios kainos (kaip pagrindinio kriterijaus) praktika. Kaip atsvarą būtų galima plėsti ir tobulinti ekonominio naudingumo kriterijaus taikymą.

Nerimą kelia ir perkančiosios organizacijos galimybės piktnaudžiauti savo padėtimi primetant rangovams nesąžiningas sutarčių sąlygas, neadekvačiai paskirstant statybos dalyvių pareigas ir atsakomybę. Būtų galima įdiegti pirkimo sutarčių standartinių sąlygų taikymo galimybę – sumažėtų ginčų, procedūros taptų greitesnės bei skaidresnės. Keista, kad valdžia ir pirmiausia – Aplinkos ir Ūkio ministerijos negirdi šių išties racionalių statybininkų siūlymų. Negana to, nors gyvename skaitmeninėje eroje ir kompiuteriu naudotis moka kiekvienas darželinukas, tačiau mūsų vadžia vis dar gyvena XX amžiuje. Apie platesnį elektroninio parašo naudojimą ir skaitmeninės statybos priemonių plėtrą valdžia net girdėti nenori, visi bandymai inicijuoti modernius sprendimus, plačiai taikomus kitose Europos valstybėse, atsimuša kaip į sieną.

Tikėkimės, kad Seimo pavasario sesijoje pavyks įtikinti valdžią priimti skaidrų ir efektyvų renovacijos modelį užtikrinančius sprendimus, o valstybės institucijose, kontroliuojančiose statybų sektorių, padvelks XXI amžiaus vėjai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"