TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Kodėl šv. Velykų savaitę neįvyko istorinis susitikimas

2016 05 10 6:00

Šv. Velykas Vakarų krikščioniškasis pasaulis šventė beveik prieš pusantro mėnesio, o gegužės 1 dieną buvo šventės metas Rytų krikščionims, stačiatikiams. Turėjo įvykti istorinis viso pasaulio stačiatikiams susitikimas, tačiau jį teko atšaukti.

Tai, kad Vakarų ir Rytų krikščionių šv. Velykas kartais vienas nuo kitų skiria daugiau nei mėnuo, tarsi liudija apie distanciją, XI amžiuje padalijusią to paties tikėjimo žmones.

Vasario 12 dieną įvyko popiežiaus Pranciškaus ir Rusijos ortodoksų bažnyčios patriarcho Kirilo istorinis susitikimas. Manyta, kad juos sėsti prie bendro stalo paskatino, visų pirma, įvykiai Sirijoje bei Irake. Dviejų Bažnyčios hierarchų bendrame dokumente paraginta ginti krikščionis visoje planetoje, teigiant, kad daugelyje Artimųjų Rytų, Šiaurės Afrikos šalių jie naikinami, o paminklai griaunami.

„Islamo valstybės“ iškilimas ir nusikaltimai krikščionims regione, kur yra gilios krikščionybės šaknys, pastūmėjo popiežių ir Rusijos ortodoksų bažnyčios hierarchą susitikti. Tačiau yra dvi priežastys, be teologinių skirtumų, dabar kliudančios dialogui.

Pirmoji priežastis yra Rusijos ortodoksų bažnyčios lyderio pozicijos susitapatinimas su Kremliaus politika, jos dažnas gynimas. Patriarchas Kirilas prezidento Vladimiro Putino valdymą yra pavadinęs „didžiuoju stebuklu“, o Rusijos lyderis sukūrė tokias sąlygas plėtoti Ortodoksų bažnyčią, apie kurias Vakarų krikščioniškos bažnyčios hierarchai gali tik svajoti. Taigi didėja kontrastas: Rusijoje masiškai statomos cerkvės, gausu tikinčiųjų, o Vakaruose vis daugiau bažnyčių uždaroma, nes tikinčiųjų mažėja.

Vakarų krikščioniškojo tikėjimo žmonių yra apie milijardas, o Rusijos ortodoksų bažnyčioje – 165 milijonai. Tačiau vis daugiau krikščionių gyvena už Europos ribų.

Rusijos politinė ir Ortodoksų bažnyčios vadovybė skelbia ir bendrą siekį ginti krikščioniškas vertybes nuo vadinamojo žalingo Vakarų poveikio. Bet geopolitinė ideologija, pabrėžianti Rusijos pareigą ginti krikščionis pasaulyje, o ypač tuose kraštuose, kuriuos Kremlius vadina „artimuoju užsieniu“, sukėlė trintį tarp Maskvos ir Ukrainos, Gruzijos, Moldovos stačiatikių, t. y. gyvenančių į Vakarus orientuotuose kraštuose.

Dar viena priežastis, iki šiol dalijanti stačiatikių pasaulį, – požiūris į tai, kas šioje bendruomenėje yra aukščiausias hierarchas. Prieš vasario 12-osios susitikimą Kuboje buvo svarstymų, kad šis susitikimas yra svarbus patriarchui Kirilui ir Rusijos ortodoksų bažnyčiai, pabrėžiant jų išaugusį vaidmenį stačiatikių pasaulyje, nors pasaulinei Stačiatikių bažnyčiai vadovauja Konstantinopolio patriarchas Baltramiejus.

Rusijos ortodoksų bažnyčia yra gausiausia stačiatikių bendruomenė, bet ji sudaro tik pusę viso pasaulio Rytų krikščionių, jie ne visi nori pripažinti Rusijos lyderystę.

Ieškant sąlyčio taškų Stačiatikių bažnyčioje, šįmet šv. Velykų savaitę buvo nutarta surengti istorinį Soborą. Tokio susitikimo stačiatikių krikščionių pasaulis laukė daugiau kaip 13 amžių. Susitikimas turėjo įvykti mieste, kuriame Romos imperatorius Konstantinas krikščionybę paskelbė oficialiąja religija. Šis miestas – jau nebe Konstantinopolis, o Stambulas. Jame išliko Šv. Irinos bažnyčia, kurioje buvo įsteigta pirmoji krikščionių patriarchija. Ji yra senesnė nei garsusis Šv. Sofijos soboras. Patriarcho Baltramiejaus iniciatyva būtent ten ir buvo nutarta rengti istorinį susitikimą. Į jį savo atstovus rengėsi siųsti popiežius Pranciškus.

Tačiau patriarchas Kirilas staiga atsiuntė laišką, kuriame sako, kad dėl turkų numušto Rusijos lėktuvo ir paaštrėjusių dviejų šalių santykių jis į šį susitikimą nebevyks, nors Konstantinopolio patriarchatas neturi nieko bendra su Turkijos valdžia. Patriarchas Baltramiejus suvokė, kad jeigu nevažiuos Rusijos ortodoksų lyderis, tai nebus joks istorinis susitikimas, todėl po ilgų svarstymų jį perkėlė į birželio mėnesį.

Tačiau tai dar ne viskas. Motyvuojant konfliktu tarp Turkijos ir Rusijos, susitikimas įvyks ne Stambule, t. y. ne patriarcho Baltramiejaus teritorijoje. Kyla klausimas, kas pastūmėjo patriarchą Kirilą atšaukti istorinį susitikimą Šv. Irinos bažnyčioje: ištikimybė šalies prezidento V. Putino politikai ar siekis dar labiau susilpninti Konstantinopolio patriarcho pozicijas. Vadinasi, daryti tai, ko šiuo metu siekia ir Kremlius: padidinti Rusijos vaidmenį ir prestižą kur tik įmanoma pasaulyje.

O vasario 12 dienos susitikimas Kuboje, kuriame dalyvavo geranoriškai nusiteikęs popiežius, Rusijos ortodoksų bažnyčios, matyt, taip pat buvo panaudotas šiam tikslui siekti. Su popiežiumi Pranciškumi kaip lygus su lygiu susitiko ne patriarchas Baltramiejus, bet Rusijos ortodoksų lyderis, nors Stačiatikių bažnyčios centras yra Konstantinopolyje.

Ši trintis ir dialogo paieškos tarp krikščionių hierarchų vyksta tuo metu, kai islamo pasaulio atstovai žengė dar vieną žingsnį Europoje: Londono meru tapo musulmonas Sadiqas Khanas. Žinoma, galima sakyti, kad jis toks pats britas, kaip ir visi kiti. Tačiau šis žingsnis ne mažiau istorinis nei minėti krikščionių bandymai suartėti – tai vyksta tuo metu, kai Europoje jau ir krikščioniškoji kultūra užleidžia savo pozicijas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"