Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

Kodėl Ukrainos ir Lenkijos santykiai vėl įtempti?

 
2017 05 02 6:00

Praėjusią savaitę Ukrainos ir Lenkijos santykiai vėl pašlijo. Šįkart – dėl Lenkijoje nugriauto paminklo, skirto Ukrainos pasipriešinimo armijai. Kaip pažymėjo Ukrainos nacionalinės atminties instituto direktorius Vladimiras Viatrovičius, tai jau 15-as Lenkijoje nuverstas toks paminklas. Ukrainoje užfiksuoti vos 4 panašūs atvejai.

Praėjusią savaitę Ukrainos ir Lenkijos santykiai vėl pašlijo. Šįkart – dėl Lenkijoje nugriauto paminklo, skirto Ukrainos pasipriešinimo armijai. Kaip pažymėjo Ukrainos nacionalinės atminties instituto direktorius Vladimiras Viatrovičius, tai jau 15-as Lenkijoje nuverstas toks paminklas. Ukrainoje užfiksuoti vos 4 panašūs atvejai.

Ukraina pažymi, kad iškart, kai tik dėl vandalizmo ar chuliganizmo nukenčia koks nors paminklas, jis nedelsiant atstatomas. Kai Lenkijoje sugriaunami paminklai ar kokie nors kiti simboliai, skirti Ukrainos pasipriešinimo armijos kovoms atminti, anot V. Viatrovičiaus, viskas taip ir lieka. Jo teigimu, taip Lenkijoje naikinamas atminimas apie ukrainiečiams svarbų istorinį etapą.

Anksčiau oficiali valdžia nebūdavo siejama su paminklų naikinimu. Šįsyk viskas buvo kitaip: vietos seniūnija vadovavo, kad paminklas, pastatytas prie Peremislio miesto, būtų nugriautas, o Lenkijos kultūros ministerija pareiškė, esą šis veiksmas neprieštaravo šalies įstatymams, nes paminklas nebuvo suderintas su valdžios institucijomis. Taigi objektas pastatytas neteisėtai.

Dabar ir Ukrainoje prisiminta, kad jos teritorijoje yra ne vienas paminklas ar atminimo ženklas, kurių statyba nederinta su vietos valdžia. Jie greičiausiai atsirado kai kurių Ukrainoje įsikūrusių lenkų visuomeninių organizacijų ar Lenkijos organizacijų iniciatyva.

Iki šiol į tokią neretai savavališką veiklą Ukrainoje raginta užmerkti akis. Juk Varšuva laikoma labai svarbia Kijevo partnere Ukrainai artėjant euroatlantinės bendrijos link ir siekiant užsitikrinti Vakarų paramą tiek dėl įgyvendinamų reformų, tiek dėl poreikio labiau saugotis Rusijos sukelto hibridinio karo šalies rytuose.

Ukrainos valdžia jaučia, kad šįkart negali nereaguoti į tai, jog Lenkijoje buvo nuverstas paminklas. Ukrainos užsienio reikalų ministerija paraginta parengti notą, tačiau diplomatai ir šalies politologai pripažįsta, kad šis klausimas komplikuotas.

Strateginėmis partnerėmis dar neseniai vadintos valstybės dėl skirtingos istorinių įvykių interpretacijos gali pajusti dvišalių santykių krizę arba bent nemenką šaltuką.

Visai neseniai, kovo mėnesį, Ukrainoje įvykdytas Lenkijos atžvilgiu labai nedraugiškas aktas, kurį tiek Varšuva, tiek Kijevas pasistengė kaip galima greičiau užglaistyti. Į Lenkijos konsulato pastatą Lucko mieste buvo paleistas šūvis iš granatsvaidžio. Iki šiol neaišku, kas dėl to kaltas. Ir Varšuva, ir Kijevas pareiškė, jog tai buvo provokacija.

Visiškai suprantama, kam tokia provokacija gali būti naudinga. Abi šalys iškart nedviprasmiškai suvertė kaltę Maskvai. Rusijos žiniasklaida tuoj pat atkreipė dėmesį į įvykius Lucke ir išsamiai ėmė pasakoti, kokia didžiulė įtampa tvyro tarp Lenkijos ir Ukrainos bei lenkų ir ukrainiečių. Tiek vieni, tiek kiti mėgina neigti esant tokią įtampą.

Tačiau faktai byloja ką kita. Regis, strateginėmis partnerėmis dar neseniai vadintos valstybės dėl skirtingos istorinių įvykių interpretacijos gali pajusti dvišalių santykių krizę arba bent nemenką šaltuką. Kalbama apie Antrojo pasaulinio karo ir vėlesnius įvykius, kai, Ukrainai ir Lenkijai patyrus dvi okupacijas, skirtingose barikadų pusėse atsidūrė Ukrainos pasipriešinimo armija ir Armia Krajowa.

Lenkijoje netrūksta kaltinimų, kad Ukrainos pasipriešinimo armija bendradarbiavo su naciais, todėl jos kariai bei rėmėjai ir tapo galimais Armia Krajowa taikiniais. Ukraina teigia, jog Pasipriešinimo armija kovojo ir su naciais, ir su sovietais. Armia Krajowa, anot ukrainiečių, naikino ne tik nacius, bet neretai žudė ir ukrainiečius. O komunistinės Lenkijos valdžia 1947 metais esą vykdė Rytų Lenkijos teritorijose gyvenusių ukrainiečių etninį valymą. Tuo metu Lenkija kaltina Pasipriešinimo armiją lenkų žudymu.

Dviejų tautų ir valstybių santykius dar labiau komplikavo neseniai pasirodęs Lenkijoje sukurtas meninis filmas „Voluinė“, parodytas ir Vilniaus festivalyje „Kino pavasaris“. Jame gana vienpusiškai pavaizduoti įvykiai Ukrainos vakarinėje dalyje. Ukraina tikina, kad žudynių nevengė ir lenkai, o operacija „Vysla“, kurios 70 metų sukaktis kaip tik dabar minima, byloja apie ukrainiečių deportaciją.

Lenkijos parlamentas priėmė nutarimą, kuriuo pripažino Voluinės įvykius genocidu prieš lenkų tautą. Ukraina su tokiu politiniu vertinimu jokiu būdu nesutinka.

Iki šiol diskusijos dėl skirtingo požiūrio į operaciją „Vysla“ ir kitus to meto įvykius, tapusius tragedija ne vienam ukrainiečiui, taip pat į Voluinės tragediją, dėl kurios žuvo daug lenkų, vyko istorikų lygiu. Dabar jos persikėlė į politinius ir diplomatinius sluoksnius bei įkaitino visuomenę.

Įtampa iš tikrųjų vis labiau kyla. O svarbiausia, kad itin sunku rasti abiem šalims tinkantį kompromisą. Geriausia būtų istoriją palikti istorikams, bet, kaip žinome iš Lietuvos patirties, tai ne visada padeda išspręsti problemą.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"