TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Kodėl Ukrainos žmonės išėjo į gatves

2013 12 03 6:00

Šį savaitgalį ne vienas žmogus, regėdamas vaizdus iš Kijevo, nieko nesuprasdamas gūžčiojo pečiais ir bandė rasti atsakymus į mažiausiai du klausimus. 

Pirma, kas bendra tarp oficialiai skelbiamų taikių masinių demonstracijų ir smurto protrūkio prie Ukrainos prezidento rūmų bei Kijevo merijos? Kitas klausimas, prieš ką šios šalies žmonės protestuoja: prieš prezidento ir vyriausybės sprendimą nepasirašyti Vilniuje per Rytų partnerystės viršūnių susitikimą asociacijos sutarties su Europos Sąjunga (ES) ar prieš premjero Mykolos Azarovo ir prezidento Viktoro Janukovyčiaus valdymą?

Pabandysiu atsakyti į abu klausimus remdamasis informacija iš pirmų lūpų Kijeve ir kitose Ukrainos vietose. Dabar jau ir Ukrainos vidaus reikalų ministerija pripažįsta, kad smurto veiksmus prie prezidentūros, o galbūt ir prie Kijevo merijos, kur susirinkusieji strypais daužė langus ir buvo paruošti buteliai degiojo skysčio (vadinamieji Molotovo kokteiliai), organizavo grupuotė Bratstvo. Ji neturi nieko bendra nei su Ukrainos opozicija, nei su studentais, išėjusiais į Nepriklausomybės aikštę (Maidaną) Kijeve protestuoti daugiau kaip prieš savaitę, kai sužinojo, kad vyriausybė stabdo derybas su ES dėl asociacijos sutarties pasirašymo. Tačiau būtent tų žaliūkų chuliganiški veiksmai dominavo visuose informaciniuose pranešimuose iš Kijevo. Jie diskredituoja opoziciją. Šiomis dienomis internete pasirodė vaizdelių, kaip neva ES rengia opozicijos smogikus. Juos ir Lietuvoje platina kai kurie aktyvūs piliečiai, kurie ES laiko blogiu. Tokie žmonės nė nesupranta, kur ir kam buvo sukurti šie filmukai.

Tačiau ir Ukrainos opozicija nebuvo visiškai pasirengusi tokiai miniai protestuotojų, kokia savaitgalį išėjo į Kijevo gatves. Liudininkų teigimu, ji net neturėjo stiprios garso įrangos, kad galėtų valdyti sukviestus žmones. Kai kuriems opozicionieriams, pavyzdžiui, partijos UDAR lyderiui boksininkui Vitalijui Kličko, teko patiems stabdyti chuliganus prie prezidentūros. Vienas politikus lydinčių asmenų nukentėjo nuo smūgio peiliu. Veidus užsidengę chuliganai, Ukrainoje vadinami "tituškėmis", buvo suinteresuoti kelti riaušes, o kažkas prezidentūros prieigose paliko ekskavatorių ir krūvą plytų bei akmenų. "Tituškės" taip pat bandė nuversti Lenino paminklą Kijevo centre, bet juos sustabdė patys protestuotojai. Prie merijos žmonės sugavo ir provokacijų rengėjus.

Kam buvo naudingos riaušės, surengtos Kijevo centre savaitgalį? Visų pirma tiems, kurie norėjo, kad prezidentas V.Janukovyčius įvestų šalyje nepaprastąją padėtį ir taip sustabdytų taikų gyventojų pakilimą, kuris jau apėmė ne tik Vakarų, bet ir Vidurio Ukrainą.

Į gatves išėjo ir Rytų Ukrainos žmonės. Ne todėl, kad V.Janukovyčius atsisakė pasirašyti asociacijos sutartį Vilniuje, o dėl to, kad naktį į šeštadienį specialiosios pajėgos ("Berkutas") brutaliai susidorojo su taikiu studentų protestu. Vaizdo siužetuose matyti, kaip pareigūnai muša beginklius vaikinus, merginas, ir tai daugelį papiktino.

Ukrainoje visi supranta, kad čia nieko nevyksta be prezidento V.Janukovyčiaus žinios. O jis tik po 16 valandų tylos pasmerkė "Berkuto" veiksmus. Ta tyla daugeliui tapo patvirtinimu, jog dėl susidorojimo su jaunuoliais kalta ir aukščiausia valdžia. Todėl dabar žmonės Ukrainoje protestuoja jau ne vien dėl to, kad Vilniuje buvo nepasirašyta asociacijos sutartis su ES, bet ir dėl valdžios savivalės įvairiose gyvenimo srityse. Jie jaučia - valstybė atsidūrė prie rimtos ekonominės krizės slenksčio, ir tai rodo krintantis Ukrainos valiutos kursas, didėjantis nedarbas. Vieša paslaptimi Ukrainoje vadinama tai, kad šalį valdo ne šiaip oligarchai, o vadinamoji šeima, t. y. prezidento V.Janukovyčiaus sūnūs ir kita jo aplinka, todėl mitinguose reikalauta ir valdžios pakeitimo.

Opozicija įsitikinusi - permainų valdžioje geriausia siekti taikiu būdu, o ne smurtu. Juo labiau kai matyti, kad valdančioji Regionų partijos frakcija Radoje sutrikusi, ją palieka vis daugiau narių. Todėl galimas valdžios pasikeitimas ir parlamente.

Ukrainos oligarchų pozicijos kaitą valdžios atžvilgiu lemia dvi priežastys. Pirma, Ukrainą valdanti šeima palieka vis mažiau vietos po saule kitiems oligarchams, o šiems tai nepatinka. Antra priežastis - V.Janukovyčius netrukus rengiasi vykti į Maskvą ir susitikti su Vladimiru Putinu. Opozicija tvirtina, kad jis gali Ukrainą parduoti Maskvai, o verslo sluoksniai supranta, jog prezidentas finansinės paramos iš Rusijos gali tikėtis tik atidavęs Rusijos verslui dalį Ukrainos turto, kurį šalies oligarchai norėtų patys ir toliau valdyti. Čia ir persipina opozicijos bei kai kurių iki šiol V.Janukovyčių rėmusių oligarchų interesai. Dažnai būna taip, kad piliečiai, šiuo atveju Ukrainos studentai, aktyviai įsitraukę į visuomeninius procesus, nė nepajunta, kaip tampa politinių procesų dalyviais, o vėliau politikų susitarimuose pameta priežastį, dėl ko buvo einama į gatves.

Po Oranžinės revoliucijos valdžios susitarimai, tarp jų ir su oligarchais, net devyneriems metams pakirto visuomenės pasitikėjimą politikais. Dabar jis vėl suteiktas. Laikas parodys, ar bus išmoktos Oranžinės revoliucijos pamokos. Tik tada, kai tai įvyks, į Ukrainos gatves ir aikštes išėję žmonės galės sakyti: "Mes žinome, kodėl buvome Maidane. Mes žinome, kad mūsų balsas šalyje šį tą reiškia."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"