TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Kodėl V.Kudirka negalėjo būti antisemitas?

2011 03 23 0:00

Po kovo 11 dieną įvykusių skustagalvių jaunuolių eitynių Gedimino prospektu Seimo narys Saulius Stoma, teisingai smerkdamas politinių "murzių" šūksnius "Lietuva - lietuviams", pavadino Vincą Kudirką... antisemitu. Tai dažnai rašantiems žmonėms pasitaikantis "kleckas".

Nederėtų lietuviui taip teršti mūsų Lietuvos valstybės himno autoriaus atminimo, juk tikriausiai nė vienas inteligentiškas žydas dar nėra taip pasakęs ar net pagalvojęs apie mūsų tautos didvyrį.

Iš dalies tokią klaidą galėjo lemti lietuviško nevisavertiškumo komplekso paplitimas. Mes dažnai apšmeižiame patys save. Šis reiškinys turi gilias istorines šaknis, juk kelis šimtmečius faktiškai buvome praradę laisvę ir mus bandė įtikinti, kad esame jos neverti. Savęs negerbimas ir kitų niekinimas yra dvi to paties medalio pusės.

Pasak S.Stomos, V.Kudirkos tam tikro žydų nemėgimo šaknys galėjo būti to meto gydytojų tarpusavio konkurencija. Galėjo būti, juk visi žinome, kaip sunku buvo anais sunkios carizmo priespaudos laikais net liaudžiai taip reikalingam gydytojui rasti darbą savo Tėvynėje (net Jonas Basanavičius ir Vincas Pietaris tėvynėje darbo nerado).

Tačiau anuomečius lietuvių ir žydų santykius vadinti antisemitizmu visai netinka, nes tada antisemitizmo dar nebuvo.

XX amžiuje, democido (Simonas Montefiore jį beveik prilygina genocidui), holokausto ir baltocido laikais, Sovietų Sąjungos tautų holodomoro laikais, kai fašistai ir komunistai naikino dešimtis milijonų nekaltų žmonių, pasikeitė ne tik kai kurių žodžių, bet net ir niekuo nekaltų simbolių (žvaigždė, pjautuvas su kūju, svastika) ar net spalvų reikšmė! Todėl šiandien naudoti tokius išsireiškimus reikia labai atsargiai. Juk antisemitizmo sąvoka po Adolfo Hitlerio knygos "Mano kova" pasirodymo ėmė reikšti žydų ir kitų atseit "žemesnės" rasės tautų naikinimo politiką. Tik po nacių "galutinio žydų klausimo sprendimo" radosi unikali "holokausto" sąvoka, reiškianti vien žydų tautos katastrofą, kurios negalima lyginti su kitų tautų nelaimėmis.

Nacių antisemitizmas, nors ir buvo rasistinis, reiškė ir tai, kad vokiečių kapitalas po Pirmojo pasaulinio karo nebeatlaikė žydų kapitalo konkurencijos ir dalis vokiečių buvo užsikrėtę žydų įsigalėjimo moksle, kultūroje, žiniasklaidoje ir finansų srityje baime. Tai irgi savotiško nevisavertiškumo komplekso išvirkščioji pusė.

Net ir dabar internete, ypač rusų šovinistų saituose, galima perskaityti, kad neva žydai yra kalti dėl beveik visų nelaimių, neva tai jie sukėlė karus, revoliucijas, krizes. Kartais prieinama iki absurdo - teigiama, kad pats... A.Hitleris buvo žydų Konradas Valenrodas, nes jo akys, jauno A.Hitlerio anketos duomenimis, buvo rudos, o ne mėlynos. Atseit dėl to, norėdamas paslėpti "fiurerio" kilmę, Jurijus Andropovas liepė sudeginti jo kūną, o pelenus išbarstyti. Giliai įsėdo rasinė teorija į nacionalbolševikų smegenis. Tai nesąmonė. Reikia tikėtis, kad Rusijos inteligentai neleis "nacbolams" įsigalėti.

Matyt, siekiama paslėpti vis labiau pasitvirtinančią Viktoro Suvorovo versiją, kad komunistai, o ne žydai, vadovaujami Stalino (kuris žydų kilmės komunistų vadus iššaudė), daug prisidėjo ir atvedant Hitlerį į valdžią, ir apskritai sukurstant Antrąjį pasaulinį karą.

Ir prie komunistų, ir nacių vykdyto dešimčių milijonų nekaltų žmonių naikinimo, deja, prisidėjo ne tik Sovietų Sąjungos, Vokietijos, bet ir okupuotų tautų išgamos. Ar mes neturėjome savo sniečkų ir paleckių? Ar žydai neturėjo savo eichmanų ir jagodų?

Būtent todėl rašant šia tema būtinas supratimas, koks jautrus šis klausimas, juk dažnai dėl democido neapgalvotai kaltinamos tautos. Vargu ar tai teisinga net ir okupančių tautų atžvilgiu, nes įsigalėję tironai, atėję į valdžią net demokratiniu ar pusiau demokratiniu būdu, vėliau savo tautų jau nebeklauso ir savus opozicionierius naikina ne menkiau negu svetimus.

Žydų visagalybė perdedama. Taip, tai galinga, turtinga, įtakinga tauta. Bet, pavyzdžiui, net Amerikoje kapitalo investicijomis su žydais susilygino ar net juos lenkia japonai, kinai.

Tai gana maža tauta, turinti tragišką istoriją. Kokia graži buvo jų svajonė atkurti savo nepriklausomą valstybę, atgauti Tėvynę. Tūkstančius metų jie atsisveikindami sakydavo: iki pasimatymo Jeruzalėje. Ir jų lūkesčiai išsipildė. Visoms mažoms tautoms reikia mokytis tokio ryžto, tokios Tėvynės meilės. Tik žydams XX amžiuje pavyko sukurti stebuklą - tautinę valstybę.

Bet grįžkime prie V.Kudirkos laikų. Lietuvių inteligentija buvo kilusi beveik vien iš valstiečių. O valstiečių engėjai, sulenkėję dvarininkai, rusai valdininkai, buržuazija daugiausia nekalbėjo lietuviškai, niekino mūsų tautą. Todėl ir plito mūsų tautoje, net tarp šviesuomenės, tam tikras nacionalizmas. To žodžio tikrąją reikšmę gerai paaiškino Marius Kundrotas knygoje "Nacionalistas-tautininkas-patriotas". Tai tėvynės, savo tautos meilė, kitų tautų gerbimas, jis nieko bendra neturi su kitų tautų niekinimu. Be abejo, lietuviai dėl anksčiau minėtų priežasčių kartais negražiai pravardžiuodavo kitų tautų žmones ir sulaukdavo iš jų tokių pačių "etikečių". Bet šiaip būdavo sugyvenama visai neblogai.

Kai buvome laisvi, nacionalinės mažumos mūsų valstybėje kartais turėdavo net daugiau teisių negu savi valstiečiai. Mes, kaip tauta, kaip valstybė, tikrai nekalti nei dėl komunizmo, nei dėl nacizmo nusikaltimų, nes tik labai maža dalis lietuvių dalyvavo jų juoduose darbuose, jų dalyvavimas to nelėmė. Todėl nereikia užsiiminėti saviplaka, atsiprašinėti visos tautos vardu.

Veikiausiai klaipėdietis rašytojas Kostas Kaukas gražiai parašė, kad visos tautos yra išrinktosios. Žydų savo Izraelio valstybės atkūrimas buvo stebuklingas. Bet ir mūsų nepriklausomybės atgavimas yra ne mažesnis stebuklas, nes mūsų tauta buvo dar labiau dvasiškai nualinta.

Pirmiausia turime atgauti savo nacionalinį orumą. Nebeklausyti žodžių "čia Lietuva, čia durniais lyja", nebekartoti, pamačius bet kokį apsileidimą, kad "nieko nepadarysi, - LAISVA LIETUVA!"

Tik sąmoningai, aktyviai, demokratiniu būdu valdydami savo valstybę galėsime pasiekti pažangios ir tikros nepriklausomybės. Jei niekam neleisime apriboti mūsų suvereniteto, jei atkakliai ir drąsiai dirbsime ir kovosime už savo gerovę, tai ir save pradėsime gerbti, ir kitų neniekinsime, ir mūsų tautą gerbs.

Neįmanoma nemylėti lietuvių tautos. Jos aukšta baltiška moralė, protingi vyrai (kiek kūrėjų, mokslininkų, menininkų turime), gražios moterys, kurias taip vilioja užsieniečiai, - didžiulis mūsų turtas. Graži ir gera mūsų žemė. Esame dar tik savo laisvės kelio pradžioje. Esame labai nedrąsūs, dar nedrįstame būti savo laimės kalviais. Didžiausios bėdos tebėra mūsų ugdymas. Šeima, mokykla, Bažnyčia turi tapti vaikų patriotinio auklėjimo sistema. Prieš problemas nereikia užsimerkti. Bet jei išmokysime savo vaikus būti tikrais patriotais, jie supras, kad ne kvailais šūkiais, o tik atkakliu, kryptingu darbu galima pasiekti problemų sprendimo.

S.Stoma teisingai pataria jaunimui, kad reikia mokytis politikos. Tik aktyvus jaunimo dalyvavimas demokratiniame procese ir profesionali, nepopulistinė politika gali apsaugoti tautą nuo visų blogybių. Be to, jokia rinkimų laisvė nepadės atgauti prarasto orumo ir tikros laisvės.

Ne bijoti kitų tautų reikia, bet mokytis iš jų.

Sunki mūsų ekonominė ir geopolitinė padėtis. Bet Izraelio geopolitinė padėtis dar blogesnė. Reikia ne bijoti žydų tautos, bet jai padėti. Vakarų civilizacijai kyla rimtų pavojų. Naikinama gamta, nyksta mažos tautos. Atsiranda naujas ir atgyja senas imperializmas, nepagarba mažoms tautoms.

Lietuva turėtų daryti įtaką Europos Sąjungos viršūnėms, kad Europa visapusiškai padėtų išlikti žydų valstybei. Juk kiekviena tauta, didelė ir maža, turi vienodas teises gyventi.

 

Jonas Siaurukas

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"