TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Kodėl Vakarai nelaimi karo Sirijoje?

2016 02 15 12:00

Kai Miunchene savaitgalį vyko tarptautinė saugumo konferencija, kurioje daugiausia dėmesio buvo skiriama karui Sirijoje, tuo pačiu metu labiausiai „britiškame“ savo dvasia, didžiausiame Vokietijos uoste Hamburge vyko itin iškilmingas kanclerės Angelos Merkel susitikimas – vakarienė su Jungtinės karalystės premjeru Davidu Cameronu puošniausioje Hamburgo rotušės salėje.

A. Merkel ragino britus nepalikti ES, sakydama, kad dėl tokio žingsnio nukentėtų ir pati Didžioji Britanija, ir Europos Sąjunga ir Vokietija.

Į Hamburgą susitikti su britų premjeru kanclerė atvyko tiesiai iš Berlyno, kuriame prasidėjo garsiausias vokiečių kino festivalis – Berlinalė. Tarp daugelio pasaulio kino žvaigždžių didžiausio vokiečių žiniasklaidos dėmesio susilaukė JAV kino aktorius bei režisierius George Cloouney, pasiprašęs susitikimo su kanclere, kad išreikštų jai savo pagarbą dėl jos vykdomos pabėgėlių politikos ir pasiūlytų jai savo paramą.

Miuncheno konferencijai A. Merkel neliko laiko, kaip ir daugeliui ES šalių vadovų. Matyt, nesitikint didesnės naudos iš debatų, kaip sustabdyti karą Sirijoje, kurio pabaigos nematyti ir kaip sustabdyti pabėgėlių srautus iš sugriautos ir padalintos valstybės. Žinoma, taip pat prisimenant ir kur kas mažesnį, bet rytų Europai svarbesnį karą Europoje. Karą Ukrainoje ir Minsko susitarimus, kurių nevykdo nei viena pusė.

Surengtoje diskusijoje apie padėtį Ukrainoje, dalyvaujant Ukrainos, Lietuvos ir Lenkijos prezidentams bei Europos parlamento pirmininkui Martinui Schulzui, buvo ne kartą pabrėžta Rusijos kaltė dėl nevykdomų Minsko susitarimų. Tačiau kitame posėdyje dalyvaujant Rusijos premjerui N. Medvedevui, JAV valstybės sekretorius John Kerry leido sau viešai ukrainiečių prezidentui priminti, kad Ukraina taip pat turėtų daugiau rūpintis Minsko susitarimų įgyveninimu.

Lenkų prezidentui bandant kaltinti Vokietiją, kad pastaroji su Rusija projektuoja dujotiekį „Nord Stream 2“, atsižvelgdama tik į savo interesus, Europos parlamento vadovas vokietis M. Schulzas atsakė, kad Lenkijai pačiai derėtų daugiau rūpintis savo saugumo interesais, o nepriekaištauti kitiems, kad jie rūpinasi savais. Kitaip sakant davė suprasti visiems šio dujotiekio oponentams, kad dujotiekis „Nord Stram 2“ bus statomas, nepaisant Lenkijos, Ukrainos ir kitų šalių prieštaravimų, nes tai yra svarbus visam Vokietijos ūkiui interesas, finansuojamas privačių firmų.

Rusijai įsivėlus į karą Sirijoje, ginant Basharo al Asado režimą ir įtvirtinant savo interesus šiame regione, karas įgavo naują pagreitį, kurio Vakarų valstybės nesitikėjo. Dėl Rusijos bombardavimų, kuriuose žūsta nemažai taikių gyventojų ir didėja pabėgėlių srautai, o Sirijos kariuomenei vykdant antžemines karo operacijas, B. Al Assado režimas sustiprėjo ir jo valdoma teritorija vėl įgavo funkcionuojančios valstybės požymius. Tuo tarpu susiskaldžiusios B. Al Assado režimui opozicinės pajėgos, kurias daugiausia remia Saudo Arabija ir Kataras, pralaimi ir traukiasi.

Rusai bombarduoja sukilėlius, o Turkija bombarduoja kurdus, gyvenančius Sirijoje ir kovojančius už savo autonomiją. JAV, kurių vaidmenį šiame kare nelabai suprato net neseniai iš pareigų pasitraukęs Prancūzijos užsienio reikalų ministras Laurente'as Fabiusas, Sirijoje ketino remtis tais pačiais kurdais, kuriuos bombarduoja turkų aviacija. Tačiau aštriai protestuojant sąjungininkei Turkijai, JAV turėjo atsisakyti tokių planų.

Įvesti savo kariuomenę į Sirija, JAV kol kas neketina. Amerikos strategai paskaičiavo, anot „Frankfurter Allgemeine Zeitung“, kad įžengus JAV kariuomenei į Siriją, amerikiečių kariuomenė kiekvieną mėnesį galėtų netekti po 100 karių žuvusiais ir 500 karių sužeistais. Visa antžeminė operacija JAV kainuotų 120 milijardų dolerių per metus.

Tačiau be antžeminės kariuomenės paramos sunku tikėtis karinės sėkmės, kurią pasiekė B. al Assado režimo kariuomenė veikdama išvien su Rusijos oro pajėgomis. Galbūt todėl Saudo Arabija įtikinėjama įvesti savo kariuomenę į Siriją, kuriai Vakarų šalys padėtų iš oro. Saudai, galbūt, sutiks, nes jie nekenčia kitatikio B. al Assado ir bijo jo sąjungos su Iranu, kuris eina išvien su Rusija bei remia B. al Assadą. Vidurio Rytuose susidarė toks Gordijaus mazgas, kurio niekas nepajėgus kol kas perkirsti dėl persipynusių šalių interesų šiame regione.

JAV prezidento B. Obamos administracija saugo savo žmones ir taupo karinį biudžetą, nes nėra įsitikinusi, kad įsivėlus į dar vieną karą, pavyktų jį laimėti. Todėl didžiausias dėmesys skiriamas diplomatiniam šios krizės sprendimui. O jį išspręsti be Rusijos, atrodo, kol kas nėra įmanoma. Todėl JAV vienu metu kritikuoja Rusijos veiksmus tiek Sirijoje, tiek Ukrainoje, bet tuo pačiu metu ir derasi su rusais, kad būtų galima pasiekti taiką Sirijoje. Diplomatinio susitarimo kelias paprastai būna ilgas, bet jis bent nereikalauja didesnių karo aukų. Todėl visada verta derėtis, net ir su pačiu velniu, jei dėl to išgelbėjama bent vieno žmogaus gyvybė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"