TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Kodėl virstame begemotais

2014 03 27 6:00

Vyresnės kartos žmonės, ko gero, puikiai prisimena sovietinių laikų animacinį filmą apie begemotą, kuris bijojo skiepų. Tai buvo vykęs propagandos pavyzdys, kurio reikėtų ir šiems laikams, nors pastarieji užsienio politikos įvykiai propagandai priskiria kur kas ryškesnį vaidmenį.

Tada, regis, visos šeimos besąlygiškai tikėjo, kad skiepytis yra labai svarbu, kitaip teks kaip tam begemotui žiūrėti pro ligoninės langą ir dūsauti stebint, kaip kiti pasiskiepiję piliečiai smagiai poilsiauja.

Demokratijos vėjai atnešė taip trokštamą informacijos gausą ir didžiules asmenines pasirinkimo galimybes. Tai yra gerai, tai yra teisinga. Vis dėlto pasirinkimo galimybės, kai tenka gyventi ne negyvenamoje saloje, o visuomenėje, irgi turėtų būti priklausomos nuo visuomenės poreikių. Todėl tikrai nustebino garsus triukšmas, kilęs dėl Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) ketinimo priverti ikimokyklinių ugdymo įstaigų duris vaikams, kurių tėvai atsisako juos skiepyti. Įsakymo projektuose siūloma nustatyti reikalavimą, kad į įstaigas, vykdančias ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programą, būtų priimami vaikai, paskiepyti pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių.

Vėliau pasipylė TV laidos, straipsniai, kuriuose dominavo pasipiktinę skiepų skeptikų balsai. Tačiau visiškai negirdėti kitos šalies nuomonės: tėvų, kurie sutinka skiepyti vaikus ir visiškai nenorėtų, kad neskiepytas vaikas darželyje sukeltų pavojų jų atžalai, nes dėl to kalti liktų medikai, valstybė.

Tarp neskiepytų asmenų yra tikimybė kilti užkrečiamosios ligos protrūkiui. Jei yra vaikų, neskiepytų dėl kontraindikacijų arba kuriems nesusiformavo specifinis imunitetas, neskiepytas vaikas kelia jiems tiesioginį pavojų.

Kai kurios vakcinomis valdomos ligos tapo itin retos, ir tai lėmė ilgalaikiai skiepijimai. Tačiau kai kurių ligų sukėlėjai nenustoja cirkuliuoti dar kurį laiką, ir susiklosčius situacijai, kai skiepijimo mastas tampa mažesnis nei rekomenduojama, po kurio laiko neišvengiamai kyla ligų protrūkiai.

Pavyzdys - tymų protrūkiai Europos šalyse, kuriuos lėmė nepakankamas skiepijimo mastas. Tuomet sirgo dešimtys tūkstančių žmonių, registruota mirčių ir komplikacijų. 2013 metais tymų protrūkis buvo kilęs ir Vilniaus mieste. Jis prasidėjo, kai tymų virusas išplito vienoje šeimoje - susirgo keturi vienos šeimos neskiepyti vaikai. Protrūkiui sostinėje išplitus, tymais persirgo 35 asmenys.

Įstatymo projektą parengusi SAM tvirtina, kad teisės aktu siekiama sumažinti vakcinomis valdomų infekcijų plitimo riziką kolektyvuose ir užtikrinti Vaiko teisių apsaugos konvencijos 24 straipsnio 1 dalies nuostatą: „Valstybės dalyvės pripažįsta vaiko teisę naudotis tobuliausiomis sveikatos sistemos paslaugomis ir ligų gydymo bei sveikatos atstatymo priemonėmis. Valstybės dalyvės rūpinasi, kad nė vienam vaikui nebūtų atimta teisė naudotis tokiomis sveikatos apsaugos sistemos paslaugomis.“

Lietuvoje daugiau nei du dešimtmečius skiepytis nebuvo privaloma, tačiau valstybė garantuoja kiekvienam vaikui skiepus, numatytus Nacionalinėje imunoprofilaktikos programoje, taip valdydama užkrečiamąsias ligas ir užtikrindama apsaugą paskiepytajam. Naujojo įsakymo projektu siekiama saugios aplinkos vaikų ugdymo įstaigose, užkertant kelią plisti užkrečiamosioms ligoms. Tokia praktika taikoma ir kitose šalyse.

Vis dėlto nepilnamečio vaiko poreikius lemia tėvai. Dėl vaiko skiepijimo ar neskiepijimo sprendimą taip pat priima jo tėvai ar globėjai, pasirašydami sutikimą. Sprendimas turėtų būti priimtas remiantis mokslo įrodymais, įvertinus užkrečiamosios ligos ir skiepijimo (rizikos bei naudos) santykį.

Deja, dalies tėvų tarsi nepasiekia informacija apie visai neseniai nuo kokliušo, hepatito B mirusius kūdikius. Apie Sirijoje nuo poliomielito mirštančius vaikus. Lietuvoje ši liga suvaldyta tik dėl aktyvaus skiepijimo. Kas žino, kokios jau pamirštos baisios ligos gali vėl grįžti, jei žmonės pradės masiškai nesiskiepyti?

O Lietuvoje, atrodo, atsiranda nesiskiepijančių žmonių bendruomenės. Galima klausytis jų argumentų, gerbti jų pasirinkimo laisvę. Bet jeigu vieni pasirenka savo žaidimo taisykles, kodėl kitiems teks srėbti pasekmes? Vargu ar neskiepijančios savo vaikų šeimos pačios sumokės ne tik už savo, bet ir už kitų, nuo neskiepyto vaiko apsikrėtusiųjų darželio grupės vaikų gydymą. Jos tikrai neprisiims atsakomybės, jei neskiepytas vaikas mirs nuo infekcinės ligos.

Manau, kad tylinti visuomenės dalis tikrai norėtų žinoti, kas atsakingas už jų vaikų saugumą ir sveikatą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"