TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Kokį Petriuką išsirinksime

2012 09 28 8:01

Nors prekyba gyvomis prekėmis (t. y. žmonėmis), viešai klestėjusi vergovinėje ar feodalinėje visuomenėje, dabar yra griežčiausiai draudžiama, ji tebevyksta! Ir ne tik intymioje srityje, vadinamoje pirmąja seniausia profesija.

Kai tik priartėja kokių nors rinkimų (savivaldos, Seimo) data, paūmėja triukšmingi ir spalvingi par(si)davimo į valdžios kėdes vajai. 

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) įsakmiai primena, kad "draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai pirkti rinkėjų balsus, dovanomis ar kitokiu atlyginimu skatinti rinkėją ar rinkimų teisę turintį asmenį dalyvauti arba nedalyvauti rinkimuose ir (arba) balsuoti už arba prieš vieną ar kitą asmenį, kurį numatoma kelti kandidatu, kandidatą arba kandidatų sąrašą".

Tačiau kandidatuojančiųjų išradingumui nėra ribų.

Tradicinis metodas, "darbiečių" ištobulintas Kėdainiuose, - dešrų ir ledų nemokama degustacija. Taigi į Seimą - per rinkėjų skrandį.

Yra ir naujovių. "Tvarkiečiai" žada veltui nuskraidinti į Meksiką senovės paminklų pasižiūrėti. Bet jau po rinkimų. O čia ir vėl nuaidi rūstus VRK balsas, kad negalima "žadėti už balsavimą atsilyginti rinkėjams po rinkimų turint tikslą paveikti rinkėjų valią dėl konkrečių politinių partijų ar kandidatų arba asmenų, kuriuos numatoma kelti kandidatais ir taip trukdyti piliečiams įgyvendinti rinkimų teisę".

O šventasis naivume... Argi sunku pažadėti, o po pasisekusių rinkimų kokius du tautiečius nuskraidinti į actekų meną paspoksoti, nors taip daryti ir draudė kažkokia VRK? Atrodo, kad prieš kuriuos nors jau netolimos ateities rinkimus partija, turinti didžiausią skraidymų patirtį, galės pasiūlyti nugabenti į Mėnulį ar net Marsą, kai taps visuotinai prieinamos kosminės kelionės.

Užtat visi pretendentai į valdžios viršūnes ypač aktyviai naudojasi VRK leidimu, kad rinkėjų papirkimu nelaikomas spausdintos medžiagos bei ženkliukų, skirtų politinei partijai ar kandidatui arba asmeniui, kurį numatoma kelti kandidatu, propaguoti, gaminimas arba neatlygintinas platinimas.

Čia daugiausia darbo (ir uždarbio) turėjo populiariai vadinami vestuvių fotografai, kuo saldžiau užfiksavę kandidatuojančiųjų veidus ir povyzas su ištiestomis draugiškam (iki rinkimų) glėbiui rankomis ar atvirais delnais (atseit, mūsų rankos švarios). Nestigo užsakymų ir naujųjų informacinių technologijų specialistams, sugebantiems "išlyginti" veido raukšles ar net "atauginti" plaukus ant platėjančios plikės.

Na, ir vėl pasipylė gražuolių fizionomijos visose įmanomose ar neįtikimose plokštumose. Viena kandidatė Vilniuje įsiūlė savo rinkimų plakatą nemokamai išstatyti knygyno vitrinoje lyg kokios žinomos rašytojos. Tūlas kandidatuojantis klaipėdietis didžiulį savo portretą sugebėjo iškabinti ant... sudegusio ir siaubingai riogsančio "Baltijos" kino teatro, daugiametės uostamiesčio gėdos. Matyt, jis nežino seno priežodžio, kai nevykėliai žmonių vadinami artistais iš sudegusio teatro.

Štai važiuojant pagrindine Trakų gatve skersai virš jos išdriekti transparantai, lyg kokia vaistų reklama, siūlo įvairių partijų kandidatus. Labiausiai, kaip ir visoje Lietuvoje, peršasi socdemai, "darbiečiai" ir zuokininkai. Dėl jų trūko kantrybė net prezidentei, ji kone atviru tekstu pasiūlė už anuos nebalsuoti ir tuo pelnė oponentų pastabų dėl nepriderančios Jos Ekscelencijai rinkimų agitacijos.

O ką daryti vargšams milijonieriams? Jų net pusantro šimto pretenduoja patekti (atsiprašau, geidžia būti išrinkti) į Seimą, bet ten tik 141 vieta. O dar tas Vilniaus meras su savo "TAIP" pasišovė sumažinti Seimo narių iki šimto. Tegu lieka, kaip buvo. Tada tik devyniems milijonieriams tektų ieškotis kito darbo. Palaukit, o kaip su rinkimų demokratiškumu? Kaip su tais beveik dviem tūkstančiais dar ne milijonierių, kurie užvertė VRK su troškimais tapti seimūnais?

Humoristiniai ir net satyriniai rinkimų motyvai klesti interneto erdvėse. Prie žinomo politikos veikėjo su "atauginta" ševeliūra portreto ir gundančio pažado "Mes žinome kaip" pridėtas tęsinys "kabinti makaronus". "Fotošopinėje" nuotraukoje matyti, kaip bučiuojasi du, atrodytų, niekaip nesuderinamų partijų lyderiai, kai pakvimpa būsimos atominės elektrinės milijardų "procentais". Arba raginimas, perfrazuojant vienos partijos šūkį - "Vok su protu".

Verta prisiminti seną gyvo literatūros (ir humoro) klasiko Juozo Erlicko receptą. Geriausia būtų išrinkti tuos, kurie pažadės po rinkimų įsteigti bent tris šimtus ministerijų. Tada ne tik išrinktieji, bet ir visi piliečiai galėtų po mėnesį kitą pasėdėti ministrų kėdėse ir apsirūpinti iki gyvenimo pabaigos. Ne veltui dar XIX šimtmetyje garsiausias Vokietijos politikas kancleris Otto von Bismarckas sakė, kad niekada tiek nemeluojama kaip prieš rinkimus, per karą ir po medžioklės.

Per vaizdų ir pažadų margumyną simboliškai skamba Jono Biliūno įamžintos Juozapotos tyli nuostaba: "Kiek ponų... kokie jie visi gražūs..." Ir skausmingas klausimas: "Ar nematėte mano Petriuko?"

Kokį Petriuką ar Petrutę išsirinksime į Seimą, priklauso nuo mūsų pačių. Nesvarbu, kokių gudrybių imtųsi siekiantieji į ten patekti. Tenka pritarti prezidentei, kad ateitume prie balsadėžių visi ir išsirinktume valdžią patys. Nors demokratija tebėra kiekybinė (pagal didesnį sumestų lapelių skaičių, o ne kandidatų kokybę), bet kito kelio kol kas nėra.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"