TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Kokia galėtų būti mažųjų partijų ateitis

2007 02 07 0:00

Artėja savivaldybių rinkimai, kurie kelia daug klausimų. Vienas - partijų ateitis. Kas laukia mažųjų, neparlamentinių partijų? Iš jų, mano nuomone, perspektyviausios dvi: Lietuvos socialdemokratų sąjunga (LSDS) ir krikščionys demokratai.

Kai dėl socialdemokratų sąjungos, tai jos kryptis yra aiškiai kairė, ir programos nenuoseklumo jai neprikiši. Tiesa, neparlamentinės partijos kairumas yra grynai teorinis, realios veiklos nepatikrintas. Bet ir toks jis yra prasmingas, jis nuolat matomas mūsų politikos horizonte kaip alternatyva socialdemokratų partijai (LSDP), kurios kairumas gerokai nudilo praktinėje politinėje veikloje ir kovoje. Jai sveika, kad yra politinė jėga, kuri ją vis kritikuoja iš tų pačių ideologinių pozicijų, prikišdama nukrypimus nuo socialdemokratinės ideologijos. Prieš akis laikomas grynojo socialdemokratiškumo veidrodis verčia valdančiuosius socialdemokratus teisinti ir pagrįsti savo nukrypimus, suvokti ir išgyventi įtampą tarp partijos idealo ir jos tikrovės. Bent taip turėtų būti, jeigu tokia įtampa iš tikrųjų išgyvenama. Tada ji galėtų būti kūrybiška ir vaisinga. Žinoma, būtų gerai, kad sąjunga surinktų daugiau balsų ir įgautų realios politinės jėgos statusą nors savivaldybių lygmeniu. Daugiau pageidauti nerealu, nes perspektyvų patekti į parlamentą per būsimus Seimo rinkimus ji kol kas neturi, nebent pavyktų susitarti su LSDP, kad prie jos prisijungę sąjungos nariai sudarytų atskirą frakciją partijoje. Žinant Gedimino Kirkilo politinę išmintį, tai būtų visiškai įmanoma.

Kitaip yra su krikščionimis demokratais. Kaip žinome, jie sunyko dėl vidinių nesutarimų, bet svarbiausia dėl to, kad buvęs pirmininkas juos pardavė konservatoriams už ministro krėslą. Jie liko įklimpę savo istorijoje ir praeityje, kuri jiems užgožia dabartį su jos visiškai naujomis problemomis ir pakitusia realybe. Po Antrojo pasaulinio karo pasikeitė socialdemokratai, pasikeitė ir krikdemai, bet tik ne Lietuvoje. Pavyzdžiui, Vokietijos krikdemų modernumą didele dalimi sudaro tai, kad jie atsisakė savo klerikalinio pobūdžio, o jų tapatybės branduoliu tapo bendrosios krikščioniškos vertybės. Galbūt į tą kelią ją pastūmėjo ir ta aplinkybė, kad Vokietijoje tarp krikščionių demokratų buvo ir katalikų, ir protestantų, ir tai stūmė juos į pirmąjį planą iškelti krikščioniškumą, o ne skirtingumus. Tačiau Lietuvoje, kur dominuoja katalikai, matyt, nebuvo išorinio stimulo eiti tokiu keliu. Bet vidinių motyvų, manau, galėtų ir turėtų atsirasti.

Skaičiau Lietuvos krikščionių demokratų programą ir iki galo nesupratau jos nuostatų minėtu klausimu. Neradau joje aiškiai išsakytos sąsajos su bažnytine organizacija ir konkrečia krikščioniška denominacija, bet neradau ir suformuluoto bendrojo krikščioniškų vertybių branduolio. Susidarė įspūdis, kad ši partija neryžtingai sustojo pusiaukelėje, nesiryždama apsispręsti. Sumodernėjusi ji sulauktų, man rodos, daugiau entuziastingų šalininkų, ypač tarp jaunesnių ir inteligentiškų rinkėjų. Būtų įdomu sulaukti krikščionių demokratų situacijos ir ideologijos išsamesnės analizės.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"