TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Kokia valdžios kaina?

2010 04 26 0:00

Ketvirtadienį dar buvo neaišku, ar Arūno Valinsko siekis tapti kultūros ministru - dar vienas megalomanijos proveržis, ar dingstis griauti valdančiąją koaliciją.

A.Valinskas linkęs pervertinti savo galimybes. Reikia prisiminti jo liūdnai pasibaigusias pastangas kandidatuoti į prezidentus arba bergždžią viltį išlikti Seimo pirmininku, kai sulaukė vos dvidešimties Seimo narių palaikymo. Gal tikėjosi, kad prezidentė Dalia Grybauskaitė paskirs jį ministru?

Abejonių neišsklaidė A.Valinsko veiksmai penktadienį. Jis neatsiėmė savo kandidatūros, nors D.Grybauskaitė pareiškė, kad nepatvirtins jos. Ir suskubo įžeisti prezidentę teigdamas, jog laukia ne "kažkokios įskaudintos, bobiškos nuomonės, o oficialių valstybės vadovės argumentų". Tačiau A.Valinskas aiškino, kad jo frakcija nepasitrauks iš koalicijos. Nėra pagrindo tuo abejoti, nes bent iki penktadienio jis nesitarė su opozicija dėl perėjimo į šios stovyklą.

Savo veiksmais A.Valinskas įstūmė Permainų koaliciją į labai nepatogią padėtį. Nors premjeras Andrius Kubilius buvo tvirtinęs, kad, vykdydamas koalicijos susitarimą, teiks A.Valinsko kandidatūrą, sekmadienį jis pranešė to nedarysiąs. Nežinia, kaip partneris reaguos, ar pasitrauks iš koalicijos.

Kai kuriems to nepakaktų. Jų nuomone, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) seniai turėjo nutraukti ryšius su A.Valinsku ir jo partija. Išvis buvo klaida pakviesti Tautos prisikėlimo partiją į koaliciją. Esą save gerbianti partija turi laikytis principų ir nebendradarbiauti su tokia neaiškia grupe.

Galima ginti šią kategorišką nuostatą nurodant, kad rinkėjų balsas nuvertinamas ir iškreipiamas, kai sudaromos neaiškios koalicijos. Balsuojama už viena, o gaunama kita. Atiduodi balsą TS-LKD, nes esi nepatenkintas socdemų valdymu, ir staiga konservatoriai palaiko kairiųjų valdžią (kaip 2K laikais) arba kviečia juos į koaliciją. Rinkėjas gali priekaištauti, jog balsuodamas už TS-LKD neįsivaizdavo, kad balsuoja ir už koaliciją su "valinskininkais" ar socdemais. Jei būtų žinojęs, būtų balsavęs kitaip.

TS-LKD labiau už kitas partijas mini principus ir vertybes, kurios neva grindžiamos užsienio, šeimos ir kitų sričių politika. Bet kokiais principais remiamasi renkantis partnerius? Ar čia politikos laukas, kuriame negalioja jokie principai, kur viskas leidžiama?

Neseniai TS-LKD buvo priekaištaujama dėl koalicijos susitarimo su Valstiečių liaudininkų sąjunga (VLS). VLS įsipareigojo palaikyti Vyriausybę, o koalicija patenkino VLS prašymus dėl įvairių kompensacijų. Esą konservatoriai buvo papirkti ir parsidavė.

Tačiau partija, kuri atsisakytų daryti nuolaidų arba bendrauti su kitokius principus palaikančiomis partijomis, kuriai jos "politinės skaistybės" išsaugojimas rūpėtų labiau negu programos įgyvendinimas, greitai netektų įtakos, tad išduotų savo rinkėjus. Politinės partijos nėra fundamentalistų sektos.

Dauguma rinkėjų, balsavusių už TS-LKD, 2008 metais nuo jų nusigręžė, nes buvo nepatenkinti konservatorių valdymu. Nusivylė ir dalis ištikimiausių rinkėjų. Tačiau nemažai dar džiaugiasi, kad konservatoriai, gal ir pažeisdami kokius nors neaiškiai formuluotus principus, sudarė koaliciją, pakvietė į ją A.Valinską, priėmė skaudžių, bet Lietuvai reikalingų sprendimų.

Šiems ištikimiems rinkėjams TS-LKD verta kritikos ne todėl, kad per daug bendravo su netinkamomis politinėmis jėgomis, bet dėl to, kad per mažai dėmesio skyrė koalicijai išlaikyti, neteikė pirmenybės naujų partnerių paieškoms, tad didėja tikimybė, jog koalicija žlugs, neatlikusi dalies svarbiausių uždavinių - nepažabojusi korupcijos, nepašalinusi stagnatorių valdžios aparato, nepakankamai pertvarkiusi energetiką.

Kokia kaina galima siekti valdžios? Kada kompromisai būtini, siekiant įgyvendinti valstybei svarbius tikslus? Kada kompromisai nebetarnauja bendriems interesams, o tik sudaro sąlygas patekti į valdžią ar joje likti. Riba tarp pateisinamų ir nepateisinamų kompromisų yra, nors ją labai sunku nubrėžti, o skirtingų pažiūrų žmonės skirtingai ją nubrėžia.

Kadaise TS-LKD buvo raginami su socdemais sukurti didžiąją koaliciją. Tokia koalicija būtų tvirta, bet jos kaina - per didelė. Socdemų grįžimas reikštų kovos su stagnacija ir korupcija nutraukimą. Gal į valstybės tarnybą negrįžtų buvęs Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos vadas Romualdas Boreika, vidaus reikalų viceministras Stanislovas Liutkevičius, atstatydinti neveiksmingi prokuratūros tarnautojai, tačiau būtina kadrų kaita būtų sustabdyta, liautųsi kiekvienai valstybei reikalingas aukštų pareigūnų peržiūrėjimas, nebebūtų galima atsikratyti tų, kurie mums davė "Leo LT", taikstėsi su neveiksminga prokuratūra ir teisėsauga, energetine Lietuvos izoliacija ir t. t. Koalicija su socdemais pažeistų esminius TS-LKD principus. Koalicijos klausimas ne toks aktualus, šeštadienį socdemams pareiškus, jog sąjunga su konservatoriais neįmanoma.

Darbo partija taip pat netinkama partnerė, kol jai vadovauja Viktoras Uspaskichas. Tie, kurie skiria pirmenybę valstybingumo gynimui ir patriotizmui, negali būti abejingi jo pabėgimui į Rusiją, precedento neturinčiai spaudos konferencijai Maskvoje. Nebaigta byla dėl "juodosios" buhalterijos irgi didelė kliūtis. Praėjusį rudenį TS-LKD pradėjo flirtą, bet gavo per nagus.

Kalbama, kad prieš kelis mėnesius Laimonto Diniaus vadovaujami krikščionys buvo pasiryžę įsilieti į koaliciją, bet derybos žlugo dėl įsisenėjusių nesutarimų. Dabar susitarti būtų sunkiau. Nelengva rasti bendrą kalbą ir su "tvarkiečiais". Susikaupė daug nuoskaudų.

Padėtis kinta. Socdemų vadovo Algirdo Butkevičiaus raginimas prezidentei susodinti partijų Seime vadovus ir tartis dėl pirmalaikių Seimo rinkimų lyg ir rodo, jog socdemai tikisi, kad galėtų juos laimėti. Kitos opozicinės partijos, išskyrus krikščionis, veikiausiai mano panašiai. Kam prisidėti prie trapios koalicijos, jei po naujų rinkimų turėsi didesnį vaidmenį naujoje?

Kita vertus, patirtis rodo, kad nelengva paleisti Seimą. Priešinsis Seimo nariai, kuriems nauji rinkimai nieko gero nežada. Jie sudaro daugumą. Ir socdemai dar nepasiryžę perimti atsakomybės, nes kalba apie pirmalaikius rinkimus ne dabar, o 2011-aisiais.

Alfa.lt

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"