TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Kokio prezidento reikia Lietuvai

2013 07 18 6:00

Prezidentės Dalios Grybauskaitės ketvirtųjų darbo metinių proga apžvalgininkai ir politologai kalbėjo, kad valstybės vadovė prisiima daug atsakomybės tose srityse, kurios labiau priklauso Vyriausybės kompetencijai (pavyzdžiui, ekonomikoje ir energetikoje).

Konstitucijoje prezidentui konkrečiai priskirta viena sritis – užsienio politika, kurią jis vykdo kartu su Vyriausybe. Tačiau Lietuvos visuomenės nuostatos institucinei Lietuvos valdžių struktūrai prieštarauja: gyventojai norėtų stipresnio prezidento.

Politikos mokslų disciplinoje pastaraisiais dešimtmečiais įsigalėjo demokratinių valstybių konstitucijų skirstymas į prezidentinę, parlamentinę ir pusiau prezidentinę. Būtent pastaroji valdžios sandara funkcionuoja Lietuvoje. Pagal vieną garsiausių pusiau prezidentizmo tyrinėtojų Robertą Elgie, tokią santvarką išskiria du bruožai. Pirmas – tiesiogiai renkamas prezidentas, kurio kadencijos trukmė iš anksto nustatyta. Antrasis pusiau prezidentizmo bruožas yra šalia prezidento veikianti vyriausybė, vadovaujama ministro pirmininko ir kolektyviai atsakinga šalies parlamentui.

Žinoma, šis apibrėžimas yra ganėtinai formalus ir pirmiausia reikalingas tam, kad valdžios sandarą būtų įmanoma bent kaip nors klasifikuoti. Pusiau prezidentinėse demokratijose yra labai skirtingų prezidentų – nuo tokių, kurie paprastai dominuoja politinėje sistemoje de facto (Prancūzija), iki tokių, kurie realybėje paprastai atlieka tik reprezentacines funkcijas (Austrija).

Formaliai žiūrint, Lietuvos prezidentas nėra itin galingas. Jo vykdomosios valdžios kompetencijos apribotos užsienio politika, tačiau ir šią sritį jis turi dalytis su Vyriausybe. Prezidentas negali atstatydinti Vyriausybės, o jo veto įveikiamas paprasta visų Seimo narių dauguma. Konstitucinis Teismas 1998 metais neti konstatavo, kad Lietuva iš tiesų yra parlamentinė respublika, turinti kai kurių pusiau prezidentizmo ypatumų.

Žinoma, formalios prezidento galios nėra tapačios jo realiai įtakai. Jeigu laikysimės tik raidės, tai ir Prancūzijos prezidentas nėra toks dominuojantis kaip prezidentinėse respublikose (pavyzdžiui, JAV, Argentinoje). Tačiau itin gerai struktūruota partinė sistema ir politinės tradicijos leidžia tai, kad esant atitinkamai parlamento daugumai premjeras šioje šalyje paprastai būna partijos kolegos prezidento šėšėlyje.

Lietuvos prezidentui paradoksaliai galingesniam tapti kliudo jo esminis populiarumo šaltinis – rinkėjų polinkis į šį postą rinkti nepartinį kandidatą. Fragmentuota partinė sistema yra kitas nepalankus veiksnys. Pavyzdžiui, jeigu socialdemokratų lyderis Algirdas Butkevičius netikėtai laimėtų kitus prezidento rinkimus, jam būtų sunku įsakinėti Vyriausybei, nes ji mūsų šalyje nuo 1996-ųjų visada koalicinė. Todėl prezidentas, net ir toks aktyvus kaip D.Grybauskaitė, mūsų politinėje sistemoje dominuotų tik tuo atveju, jeigu būtų stiprinamos jo konstitucinės galios.

Atrodo, kad Lietuvos visuomenė būtent to ir norėtų. Reprezentatyvios gyventojų nuostatų apklausos atskleidžia, kad mūsų šalyje rinkėjai palaiko stiprų politinį autoritetą ir tvirtos rankos politiką. Pavyzdžiui, remiantis 2008 metais po rinkimų surengtos Lietuvos gyventojų apklausos duomenimis, net 75,9 proc. šalies gyventojų (iš jų 52,2 proc. - tvirtai) pasisako už prezidento galių stiprinimą. Tai būdinga tiek jaunesnėms, tiek vyresnėms kartoms: todėl tikėtis, kad elektoratui atsinaujinant tokios nuostatos išnyks nevertėtų.

Sprendžiant iš aktyvumo ir iniciatyvumo, D.Grybauskaitė šias visuomenės nuostatas siekia išnaudoti, nepaisydama palyginti negalingo prezidento institucijos „konstitucinio kraičio“. Apskritai vertinant, prezidentės pastangos vidaus politikoje, ypač skaidrinant politinę sistemą, yra pagirtinos. Vis dėlto jeigu atsirastų iniciatyva konstitucines galias stiprinti, ji turėtų aukoti savo trumpojo laikotarpio ambicijas dėl paprastos priežasties: šis postas yra itin jautrus įvairių populistų išrinkimui, nes prezidento rinkimuose užtenka rinkimų kampaniją koncentruoti į vieną asmenį. Rolando Pakso apkalta parodė, kad net esant dabartinei Konstitucijai svarbiausių partijų ir prezidento konfliktas gali sukelti rimtų neigiamų pasekmių.

Vidurio ir Rytų Europos šalyse pastaraisiais metais pasitaiko „blogosios praktikos“ atvejų, kai dėl šalies vadovo ambicijų kenčia visos šalies politinis stabilumas. Buvusio Latvijos prezidento Valdžio Zatlero sprendimą 2011 metais paleisti Saeimą ir paankstintuose rinkimuose kandidatuoti su nauja partija galima vertinti įvairiai, bet akivaizdu, kad politiko noras išlikti įtakingam čia nebuvo paskutinis faktorius. Čekijoje po Milošo Zemano išrinkimo šiais metais apskritai susiklostė nepavydėtina situacija. Naujas prezidentas aktyviai prisidėjo prie ministro pirmininko Petro Nečaso atsistatydinimo, o paskui savo nuožiūra, neatsižvelgdamas į parlamento norus, paskyrė naują vyriausybę.

Čekijos dabartinė situacija – iliustratyvus pavyzdys, nes ši šalis tiesioginius prezidento rinkimus surengė pirmą kartą. Kai keičiamos susiklosčiusios politinio žaidimo taisyklės ir stiprinamas vieno asmens valdomas postas, galima laukti netikėtumų ir politinės destabilizacijos. D.Grybauskaitė visose svarbiausiose srityse siekia veikti atsakingai, tuo ji skiriasi nuo M.Zemano. Tačiau Lietuvos demokratijos labui reikėtų pasisaugoti, kad šios iniciatyvos nepersikeltų į valdžios sandaros reformos lygmenį: su prezidento institucija susiję per daug rizikos.

DALINKIS:
0
1
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"