TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Kokios bus rinkimų į EP pasekmės

2014 05 28 6:00

Galime įvairiai vertinti sekmadienį vykusius rinkimus į Europos Parlamentą (EP). Jų nelaikau reikšmingais, nes nelaikau EP rimta ir naudinga institucija. 

Didžiausias rinkimų teigiamas dalykas yra tai, kad pagaliau žinome, kurie politikai ir politines partijos šiuo metu yra populiariausi. Reikėtų pasikliauti tyrimų bendrovių duomenimis. Jos paprastai apklausinėja apie tūkstantį žmonių ir tuo pagrindu daro platesnius apibendrinimus. Rinkimuose į EP savo nuomonę gali išreikšti visi norintys tai daryti registruoti Lietuvos balsuotojai. Surengus šią "didžiąją apklausą" populiariausios partijos laimi vietas EP, pateptieji kandidatai tampa labai gerai mokamais europarlamentarais. Bet dėl to gyvenimas Lietuvoje nei pasikeis, nei pagerės.

Rinkimų į EP rezultatai buvo gana nelaukti. Konservatoriai surinko daugiausia balsų, nuo jų ne itin daug atsiliko kita dešiniųjų partija - Liberalų sąjūdis. Nuolatinė gyventojų apklausų lyderė – Socialdemokratų partija – turėjo tenkintis antrąja vieta, surinkusi tūkstančiu mažiau balsų nei konservatoriai. "Tvarkiečiai" buvo trečiojoje, "darbiečiai" – ketvirtojoje vietoje. Taigi, valdančioji koalicija patyrė reikšmingą nesėkmę, o dešinieji iškovojo nelauktą pergalę. Tačiau nereikia sureikšminti rezultatų. Rinkėjų aktyvumas buvo gerokai mažesnis nei per Seimo rinkimus, kuriuose aktyviau dalyvauja apatiškesnis kairiųjų elektoratas.

2009 metais EP rinkimuose balsavo rekordiškai mažai Lietuvos rinkėjų - aktyvumas tesiekė 20,98 procento. Šį kartą balsavo net 47,3 proc. rinkėjų, daugiausia todėl, kad vyko antrasis prezidento rinkimų turas. Apskritai europiečiai nerodo didesnio susidomėjimo EP rinkimais. Nuo 1979 metų vis mažiau gyventojų juose dalyvauja. 1979 metais balsavo 62 proc., 1984 - 59 proc., 2004 - 45,47 proc. ir 2009-aisiais - tik 43 proc. rinkėjų. Šįmet balsavo apytikriai tiek pat žmonių, nors vienose šalyse buvo gerokai daugiau, kitose - mažiau.

Rinkėjų abejingumas yra akivaizdus smunkančio pasitikėjimo EP ženklas. Yra pagrindo skeptiškai vertinti šią silpną ir neveiksmingą instituciją, kurios nariai dažnai užsiima šalutiniais, smulkmeniškais, net asmeniškais reikalais. Lisabonos sutartis EP suteikė daug naujų galių, viliantis, kad tai leis iš dalies įveikti vadinamąjį ES “demokratijos deficitą". Šie lūkesčiai nepasiteisino. Susidaro įspūdis, kad europarlamentarams labiausiai rūpi praplėsti savo galias ir didinti ES išlaidas, nors per ūkio krizę atskiros šalys radikaliai mažino savo biudžetus ir buvo priverstos atleisti nemažai valstybės tarnautojų. Pastaruoju metu EP stengiasi prisiskirti teisę paskirti naująjį Europos Komisijos (EK) prezidentą, ir tai gali sukelti rimtą konfliktą su valstybėmis narėmis.

EP yra nepopuliarus dėl įvairiausių priežasčių. Patys europarlamentarai neįkvepia pasitikėjimo, dažnai jais išrenkami garbingi iš aktyviosios politikos besitraukiantys partijų veikėjai, nebeturintys didesnio vaidmens savo šalies politikoje. Įspūdingai dideli EP deputatų atlyginimai, lėšos kelionėms ir reprezentacijai padaro deputato mandatą bene įspūdingiausiu sinekūra visoje Europoje.

Europarlamentarų ryšys su žmonėmis yra minimalus. Paprastas rinkėjas žino, kuris Seimo narys atstovauja jam ir jo apygardai, kas yra "jo" deputatas. Bet EP rinkimuose visa Lietuva yra viena ir ta pati rinkimų apygarda, tad visi europarlamentarai lygiai atstovauja visiems rinkėjams, o tai reiškia, jog jie ir niekam neatstovauja. Kas atstovauja, pavyzdžiui, Antakalniui - Juozas Imbrasas, Leonidas Donskis, Laima Andrikienė ar Justina Vitkauskaitė-Bernard?

Per Seimo rinkimus galima išmesti nevykusią valdančiąją koaliciją, išrinkti naują, viliantis, kad ji pasuks šalį teigiamesne linkme. Šiuo požiūriu piliečių pasirinkimas gali turėti pasekmių. Tačiau to negalima pasakyti apie EP rinkimus. Akivaizdu, kad EP veiklai nėra jokio skirtumo, ar Lietuva į Briuselį siųs šešis socdemus ir vieną konservatorių, ar šešis konservatorius ir vieną socdemą.

Antieuropietiškos partijos gali džiaugtis pergale. Daugiausia balsų jos surinko Prancūzijoje, Jungtinėje Karalystėje, Graikijoje ir Danijoje, stipriai pasirodė Švedijoje, Austrijoje ir Italijoje. Jos laimėjo apie 140 mandatų iš 751, o tai reiškia, jog tradiciškesnės partijos laimėjo apie 600 vietų. Antieuropietiškų partijų įtaką mažina ir tai, kad jų nuostatos gerokai skiriasi, jas vienija tik priešiškumas ES. Pažymėtina, kad Tautininkų sąjunga Lietuvoje surinko tik 2 proc. balsų. Tai rodo, jog nesiliaujantys nuogąstavimai dėl dešiniųjų radikalų yra perdėti. Labiau sekėsi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai (6,62 proc.), kurios nuostatose esama priešiškumo ES.

Visoje Europoje pirmąją vietą užėmė centro dešinės Europos liaudies partija, nors ir laimėjo gerokai mažiau mandatų, nei turėjo iki šiol. Socialistų ir demokratų pažangusis aljansas liko antrojoje vietoje ir taip pat iškovojo mažiau mandatų. Silpnas abiejų partijų pasirodymas apsunkins EP pastangas paskirti saviškį EK pirmininku.

Rinkimų rezultatai kelia susirūpinimą. Belieka viltis, kad Europos vadovai padarys tinkamas išvadas, matys, kad akivaizdžiai didėja nepasitikėjimas ES, supras, jog reikia rimtai įvertinti jos institucijų trūkumus ir tai keisti. ES biurokratai ir tarptautinės finansinės institucijos vis dažniau atskiroms šalims primeta ūkio politikos gaires. EK smulkiai nurodinėja, ką reikia daryti. EP yra kita institucija, kuri didina “Briuselio” įtaką, bet lieka neatskaitinga rinkėjams. Kaip pažymi Anglijos savaitraštis “Economist”, reikia stiprinti ne EP, bet nacionalinius parlamentus, jiems suteikti daugiau galių, skatinti juos prisiimti didesnę atsakomybę už savo šalių ir visos Europos likimą. Lietuvai toks "decentralizavimas" yra naudingas, nes būtų žingsnis į daugelio pageidaujamą "tautybių Europą". Tačiau nežinia, ar EP rinkimų rezultatai tam procesui suteiks reikalingą postūmį.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"