TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

"Kokios dar gražiausios Lietuvos vietos bus atitvertos nuo mūsų spygliuotomis tvoromis? "

2006 10 17 0:00

Kas svarbiau: asmens ar visuomenės interesai? Jau laikas paklausti.

Pagal tai, ką darėme Antrosios Respublikos laikais, atsakyti galima tik vienareikšmiškai: asmens. Tą prioritetą nulėmė restitucija - okupantų įvykdyta totalinė nacionalizacija reikalavo tokios pat denacionalizacijos. Jos nebaigėme iki šiol. Kodėl?

Todėl, kad okupantas Lietuvoje paliko daug turto, kurį, remdamiesi tarptautine teise, mes nacionalizavome, o paskui įklimpome į jo privatizavimo ir grobstymo skandalus. Jie restituciją nustūmė į antrą valstybinių rūpesčių planą - pernelyg rimtų visuomenės "švietimo" pastangų reikalavo "Didžioji privatizacija". O vilkdamasi iš paskos restitucija pamažu kryžminosi su privatizacija ir gimdė tokius mutantus kaip kilnojamas nekilnojamasis turtas, kaip miško ir žemės hibridas ir pan. Apie tai, kad grąžinama žemė vienam asmeniui galėjo būti išmėtyta į neribotą skaičių sklypų įvairiose Lietuvos vietose, neverta nė užsiminti.

Taip porestitucinė Lietuvos tikrovė pasidarė itin spalvinga: kažkur smėlyną turėjęs pilietis įsikūrė derlingose vidurio lygumose arba žaviausiuose pavandeniuose, trihektarininkas Vakaruose nudėvėta "audine" rytą išvažiuodavo, o vakare jau būdavo pasiekęs paskutinį savo sklypą. Pamažu visi susitaikė su valdžion iškeltų proto galiūnų triūso rezultatais. Tik viena bėdelė: nebėra žemių, nebėra miškų, o eilutėje laukia dar keli tūkstančiai pretendentų. Ir smarkiai triukšmauja primindami savąsias žmogaus teises bei Lietuvos Konstituciją.

Tokioje situacijoje viską visiems žadantis Seimas ir Vyriausybė 2006-ųjų spalio 12 dieną padarė dar vieną puikų juos tenkinantį sprendimą: asmenys, galintys įrodyti nuosavybės teises į miško parkuose esančias žemes, turi teisę jas atsiimti. Tai argumentuota šventa nuosavybės teise ir ją ginančia Konstitucija, nors ta pati Konstitucija daugybėje vietų pabrėžia ir "bendrą tautos gerovę", ir valstybinę "ypač vertingų vietovių apsaugą", o 47 straipsnis tiesiai nurodo, kad "vidaus vandenys, miškai, parkai, (...) kultūros objektai valstybei priklauso išimtine nuosavybės teise".

Mus ramina: pretendentų į miškų parkų teritorijas yra nedaug, bus atiduota tik apie 800 hektarų. Bet juk visi seniai žinome, ką tai reiškia. Į Europos parku paverstą kadaise krūmokšniais apžėlusią žemę pretenduoja žmonės, nė piršto neprikišę tai vertybei kurti. Bus "grąžintas" Galvės pusiasalio miškaparkis. Kokios dar gražiausios Lietuvos vietos bus atitvertos nuo mūsų spygliuotomis tvoromis?

Kodėl, be viso kito, tautiečiai plūsta į pasaulio pakraščius ir lieka ten net tuo atveju, jei neuždirba svajotųjų pinigų? Todėl, kad ieško ten ne vien pinigų, bet ir socialinio saugumo - visuomenės, kuri jiems teiktų paprasčiausią bendruomeniško gyvenimo jausmą. Net bendras turtas negali pakeisti bendros dvasios, o mes ją ir toliau naikiname, niokodami paskutinę bendrą (valstybinę) tautos nuosavybę.

Visuomenė sukilo dėl "Lietuvos" kino teatro išsaugojimo, susitelkė dėl Kuršių nerijos apsaugos, tad gal atsiras ir Europos parko gynimo frontas? Kol kas, regis, tauta yra valstybės suverenas?

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"