TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Kokios mums reikia motinystės?

2012 05 05 5:47

Po beprasmės gegužės 1-osios minėjimo lietuviai vieningai ir nuoširdžiai švenčia Motinos dieną.

Tai ne tik diena, kai pagerbiame savo mamas, bet ir galimybė apmąstyti motinystės slėpinį, jos reikšmę nūdienos visuomenėje, paieška išeičių, kurios palengvintų jų dalią. Juk ne veltui rašytojas Icchokas Meras viename savo romanų teigia: "Pasaulis laikosi ant motinos rankų." 

Deja, šiandienos Lietuvoje motinystė tampa manipuliacijų ir spekuliacijų objektu. "Už motinystę tu gali būti pažeminta, išduota, net nuteista", - neseniai žurnalui "Žmonės" skundėsi aktorė Eglė Jackaitė, matyt, turėdama omenyje, kad buvo nuteista ne, kaip ji virkavo, "už motinystę", bet už bandymą paprasčiausiai pasipelnyti iš motinystės valstybės sąskaita.

Ir blogiausia, kas nutiko mūsų krašte, - klausimai, susiję su motinyste, virto socialinio susipriešinimo priežastimi, kai motinos yra priešpriešinamos pensininkams (iš esmės jų mamoms ir tėčiams), besiginčijant dėl išmokų už vaikų priežiūrą dydžio.

Tačiau norisi priminti, kad egzistuoja motinystė, kuri nėra matoma blizgių žurnalų viršeliuose, triukšmingose akcijose prie valdiškų rūmų, kuri nerūpi niekam, nes iš jos nesusikraunamas politinis kapitalas. Ji "nenusipelno" tokio žiniasklaidos dėmesio, kokiu yra apdovanotos Alma Bružaitė ar Laimutė Stankūnaitė, nors yra lietuvių motinų antipodai. Beje, to dėmesio šios lietuvių motinos ir nenori, joms reikia tik paprastos teisybės. Jos yra akivaizdus liudijimas, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos teiginys, jog "valstybė globoja motinystę", yra tuščia deklaracija.

Šiuo atveju kalbama apie sovietmečiu neįgalius vaikus auginusias motinas. Šiaip neįgalus vaikas yra iššūkis šeimai ir visuomenei, todėl nenuostabu, kad ne viena šeima tokius mažylius atiduoda specialioms rūpybos įstaigoms. Tai bet kuriai valstybei atsieina brangiau nei jų priežiūra namuose.

Tačiau visada buvo motinų, kurios, skatinamos nesavanaudiškos meilės, ryždavosi atsidėti savo neįgalių vaikų auginimui. Jos negalvojo apie nieką - savo sveikatą, karjerą, asmeninį gyvenimą, - tik kaip padaryti kokybiškesnę savo kenčiančio vaiko kasdienybę.

Dabar šios moterys atsidūrė apverktinoje padėtyje. Pasiekusios pensinį amžių, jos gauna 540 litų išmokas, o visuotinio taupymo laikais iš šios sumos buvo likę... 460 litų, nors valdžios vyrai buvo žadėję, kad iki 600 litų dydžio pensijų taupymo žirklės nelies.

Kadangi jos negalėjo dirbti, tai neturi reikiamo darbo stažo, o dėl mūsų įstatymų "saliamoniškumo" neįgalaus vaiko slauga kažkur "pradingo". Dažniausiai tai vienišos moterys - vyrai sunkiau pakelia tokios tėvystės naštą ir pasitraukia. Jei nėra kitų atžalų, o augintas vaikas išėjęs amžinybėn, tuomet ana minimali išmoka būna vienintelis pajamų šaltinis. Taip susiklosto skaudžiai paradoksali situacija - kitados neapsunkinusios valstybės, dabar iš jos šios motinos nesulaukia jokios atramos.

Ne apie valstybę ir save jos galvojo atiduodamos jėgas ir energiją negalių kaustomiems vaikams. Joms reikia ne patoso, pjedestalų ir katučių, o orios senatvės, nes tokia motinystė jos verta. Tačiau yra priešingai mūsų kreivų socialinių santykių karalystėje - pasirodo, tokia motinystė yra nurašoma į paraštes.

Popiežius Jonas Paulius II yra parašęs žodžius, kurie itin dera vienos gražiausių švenčių proga: "Motina priima ir savyje nešioja kitą žmogišką būtybę, leidžia jai savo viduje augti, teikia jai erdvės, gerbia ją kaip atskirą būtybę. Moterys pirmos išmoksta ir išmoko kitus, kad žmonių santykiai gali būti autentiški tik tada, kai juose atvirai priimamas kitas asmuo: asmuo, pripažįstamas ir mylimas dėl orumo, kylančio iš buvimo asmeniu, o ne dėl kokių kitų sumetimų - naudingumo, jėgos, intelekto, grožio ar sveikatos. Tai pamatinis indėlis, kurio iš moterų tikisi Bažnyčia ir žmonija. Kartu tai būtina autentiško kultūros pasikeitimo prielaida."

Kaip mums visiems reikia būtent šitokios motinystės ir įžvalgos, kas keičia pasaulį.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"