TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Kokybės reikšmę patvirtina kasdienybė

2013 11 23 6:00

Trečiąjį šių metų ketvirtį šalies ekonomika augo lėčiau negu tikėtasi - 2 proc., o tai reiškia, kad visi turėjo mažiau galimybių užsidirbti pinigų. Todėl verta pasvarstyti, kodėl taip atsitiko ir kokios priežastys lemia Lietuvos ūkio raidą.

Vienas pagrindinių ekonomikos augimo šaltinių yra darbuotojų skaičiaus didėjimas. Kuo daugiau gyventojų dirba, tuo didesnės šalies pajamos. Bet dirbančių žmonių, statistikų duomenimis, Lietuvoje mažėja. Per pastaruosius trejus metus jų skaičius sumažėjo 65 tūkstančiais, o tai sudaro beveik 5 proc. visos darbo jėgos.

Kitas nurodomas ekonomikos augimo šaltinis - investicijų didėjimas. Nors dažnai girdime apie naujas statybas, investicijų dalis bendrojo vidaus produkto (BVP) struktūroje mažėja. Anksčiau ši dalis niekada nebuvo menkesnė nei 20 proc. BVP, dabar tesiekia 17 proc. BVP, nors gauname ir Europos Sąjungos (ES) paramą. Tai reiškia, jog technologinis ūkio atsinaujinimas lėtėja.

Kad ir kaip optimistiškai žiūrėtume į ateitį, vidutinės trukmės ekonomikos tendencijos nėra labai palankios. Tiesa, tuos neigiamus rodiklius gali atsverti sparčiai didėjanti technologinė pažanga, kuri savo ruožtu priklauso nuo inovacijų, valstybės institucijų ir viešųjų paslaugų, o svarbiausia - nuo žmonių darbo efektyvumo. Pagal gebėjimus siekti inovacijų Lietuva pasaulio ekonomikos forumo reitingų lentelėse užima aukštą 36 vietą iš 122 šalių, tačiau didelė emigracija liudija, kad tokie gebėjimai nelabai pritaikomi.

Kita vertus, beveik kasdien tenka susidurti su vadinamuoju baip (bet kaip atliktu darbu) - raškome nevykusių švietimo reformų ir vartotojiško požiūrio į moralines vertybes vaisius. Ekonominiu požiūriu tai reiškia sugaištą laiką, nereikalingas išlaidas ir turi neigiamos įtakos efektyvumui. Lietuvoje dabar sudėtinga rasti aukštos kvalifikacijos darbuotojų - jaunimas nepakankamai gerai parengtas, o vyresniems žmonėms trūksta galimybių įsidarbinti. Matyt, artimiausiu metu, užuot svarsčius, ar nevertėtų įsileisti daugiau darbo jėgos iš šalies, reikia paprasčiausiai įgyvendinti platesnio masto mokymosi visą gyvenimą programą ir padėti atnaujinti žinias vyresniajai darbuotojų kartai.

Naujai turi būti pažvelgta ir į aukštojo mokslo programas. Gyvename skaitmeniniame amžiuje, technikos turi visi, tačiau jos panaudojimo efektyvumas yra mažas. Net technologijų įmonės negali suteikti kokybiškų paslaugų, nes jų vidaus kompiuterinės sistemos nesuderintos, ką jau kalbėti apie valstybės įstaigas. Dažnai skundžiamasi programuotojų stoka, jų kvalifikacija, bet mokėjimas pasinaudoti visomis kompiuterio galimybėmis turi būti privaloma kiekvieno specialisto (filosofo ar fiziko) parengimo sąlyga. Beje, kadaise, tik atsiradus skaičiavimo mašinoms, programavimo kursai buvo dėstomi daugelio specialybių studentams.

Darbuotojų kultūros lygis, socialiniai įgūdžiai ir žinių kokybė turi didelės įtakos ne tik įmonės ar įstaigos, bet ir visos valstybės efektyviam darbui. Jei ateinančiais metais kokybė taptų svarbiausiu Lietuvos ekonomikos raidos akcentu, šalies ūkis ir konkurencingumas turėtų stabilų pažangos šaltinį.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"