Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
KOMENTARAI

Kokybiškos viešosios paslaugos aukštosiose mokyklose. Kas tai?

 
2017 02 21 6:00

Naujosios valdžios atstovai ne kartą pabrėžė, kad viešajam sektoriui reikia pokyčių, nes piliečiai turi gauti geresnės kokybės viešąsias paslaugas. Pavyzdžiui, aukštojo mokslo reforma, kurios pagrindinis deklaruojamas tikslas – geresnė studijų kokybė. Tačiau kas yra geresnė studijų kokybė? Ar šiuo metu studijų kokybė bloga? Kaip pasirinkti kokybiškas studijų programas savo karjerą planuojantiems jauniems žmonėms?

Visų pirma, reikia išskirti tris viešųjų paslaugų teikimo žaidėjus. Pirmas yra vartotojas, kuriam ta paslauga ir kuriama, antras – paslaugos teikėjas, trečias – jos administratorius. Pastarasis rūpinasi, kad pirmasis gautų geros kokybės paslaugą, ir tam parenka paslaugos teikėjus, prižiūri jų veiklą ir t. t. Jei kalbame apie aukštąjį mokslą, ir konkrečiai – apie studijas, pirmas yra studentas, antras – aukštoji mokykla, o trečias – atsakinga valstybės institucija, kuri esant nekokybiškoms paslaugoms gali drausminti jų teikėją ar uždrausti teikti tas paslaugas.

Lietuvoje numatyti saugikliai, turintys užtikrinti aukštojo mokslo studijų kokybę, ir jie puikiai veikia. Vienas svarbesnių – Studijų kokybės vertinimo centro (SKVC) atliekamos studijų programų tarptautinės akreditacijos. Per jas vertinamas studijų programos turinys, sąsajos su studijų kryptimis, dėstytojų kompetencija, aukštosios mokyklos infrastruktūra, naudojama studijų programai teikti, ir t. t. SKVC suburta tarptautinių ekspertų komanda išsamiai įvertina visas aplinkybes ir pateikia išvadas. Programa gali būti neakredituojama (atimama teisė suteikti kvalifikacinį laipsnį, t. y. išduoti diplomą) arba akredituojama trejiems ar šešeriems metams (tai ilgiausias akreditacijos laikotarpis). Taigi visos veikiančios akredituotos studijų programos atitinka aukštos kokybės kriterijus.

Tačiau viešojoje erdvėje dažnai girdime, kad Lietuvoje studijų kokybė prasta. Kokios grupės gali būti suinteresuotos studijų kokybe arba jų kritika? Aukštojo išsilavinimo kokybe – visų pirma jauni, savo karjera suinteresuoti žmonės, jų būsimi darbdaviai, planuojantys darbo jėgos išteklius, taip pat valstybė, kurios priskirta institucija administruoja viešą paslaugą ir dažnai sumoka už ją. Čia reikėtų patikslinti, kad moka mokesčių mokėtojai, o valstybė prisiima administratorės ir finansų perskirstytojos funkciją. Derėtų nepamiršti ir aukštųjų mokyklų, kurios konkuruoja tarpusavyje, užsako straipsnius spaudoje, rengia įvairias akcijas studentams pritraukti ir taip formuoja savo teikiamų paslaugų įvaizdį. Beje, konkuruoja ne tik Lietuvos, bet ir užsienio aukštosios mokyklos, turinčios nemenkus biudžetus, skirtus viešajai komunikacijai bei reklamai.

Paslaugų kokybei apibrėžti sukurta įvairių teorijų, viena jų – Christiaano Grönrooso išpopuliarintas kokybės modelis. Jo esmė – vartotojas vertina paslaugą pagal savo patirtį, t. y. bendrai suvoktą kokybę, susidedančią iš laukiamos ir patirtos kokybės. Jeigu laukiama kokybė buvo gerokai aukštesnė nei patirta, vadinasi, vartotojas bus nepatenkintas paslauga, vertins ją kaip prastos kokybės. Ir priešingai. Pažymėtina, kad tiek laukiama, tiek patirta kokybė turi įvaizdžio elementų – įvaizdžio, kuriam įtaką daro ir viešoji nuomonė. Pavyzdžiui, stodamas į universitetą būsimas studentas tikisi įgyti ateities karjerai reikalingų žinių, įgūdžių ir įsivaizduoja, koks gali būti šis procesas. Jei dėstytojai taiko inovatyvias žinių perteikimo formas, studentui sekasi praktikoje ir jis pakviečiamas dirbti, šis asmuo studijų kokybę greičiausiai vertins kaip išskirtinai gerą. Tačiau jei viešojoje erdvėje nuolat formuojamas negatyvus aukštosios mokyklos įvaizdis, studentas manys gaunantis nekokybiškas žinias ir galiausiai studijų kokybę įvertins tik pusėtinai.

Minėta Ch. Grönrooso paslaugų kokybės teorija iš dalies paaiškina situaciją, kai visuomenėje suformuojama nuomonė apie prastą viešųjų paslaugų kokybę (tapatinant jas su paslaugas teikiančia organizacija), nors iš tiesų paslauga atitinka aukšto lygio standartus. Taigi atskirų interesų grupių pastangomis formuojamas negatyvus įvaizdis gali turėti įtakos ir kokybės vertinimui.

Kaip jauniems žmonėms pasirinkti kokybiškas studijų programas ir gauti tokios kokybės paslaugą, kuri viršytų laukiamąją, t. y. kaip nelikti apmulkintiems reklamos? Pirmiausia, studijas reikėtų vertinti ne pagal paslaugos teikėjo komunikacijai skiriamų lėšų dydį (užsakomą reklamą), o pagal jos teikėjo (aukštosios mokyklos) galimybes patenkinti lūkesčius: dėstytojų kompetenciją, esamą infrastruktūrą (biblioteka, auditorijos), realius ryšius su būsimais darbdaviais ir t. t. Tik sąmoningai įsigilinus į savo poreikius ir paslaugos teikėjo galimybes, bus galima atsakyti į klausimą, ar paslauga išties yra geros kokybės.

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"