TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Kol pas mus rinkimai, pasaulis įkaito

2016 10 18 6:00

Ši Seimo rinkimų kampanija vienu aspektu yra labai neįprasta. Lietuvoje taip susikoncentruota į šalies vidaus politikos aktualijas, kad beveik nepastebėta, jog rugsėjo ir ypač spalio mėnesį pasaulyje vyrauja milžiniškos įtampos kupina atmosfera.

Žinoma, rinkimai Lietuvoje čia niekuo dėti. Tiesiog taip sutapo, kad toji konfrontacijos ir tarptautinės teisės pažaidimų sėkla, pasėta pasaulyje po 2014 metų įvykdytos Krymo aneksijos, per pastaruosius keletą mėnesių davė savo vaisius jau dviejose kitose planetos dalyse: Sirijoje ir prie Baltijos jūros krantų. Paskui ir Vakarų šalių sostinėse, ir Maskvoje prabilta apie galimą tarpusavio karinį susidūrimą.

Ukraina – ne Sirija, o rusiškų branduolinių raketų „Iskander“ atsiradimas NATO pašonėje, Kaliningrade, – ne tas pats, kas Krymo tolesnis militarizavimas. Ir Kremliaus programišių kibernetinės atakos, darant įtaką JAV prezidento rinkimų rezultatams, davė savo rezultatų. Vakarų kantrybė trūko, nepaisant kadenciją baigiančio prezidento Baracko Obamos aiškiai rodomo silpnumo, kurį Kremlius priėmė kaip ženklą veikti.

Vienas JAV kariuomenės vadų Vašingtone paskelbė, kad Rusija greičiausiai rengiasi karui su Amerika, ir JAV tam turi būti pasirengusios. Dviejų Europos branduolinių valstybių – Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos – užsienio reikalų ministrai pareiškė, kad Vladimiro Putino Rusija turėtų atsakyti už karinius nusikaltimus Sirijoje. Prezidento Basharo al-Assado bei Rusijos aviacija bombarduoja gyvenamuosius kvartalus Rytų Alepe ir apšaudė humanitarinės pagalbos vilkstinę, kai žuvo 20 Jungtinių Tautų pareigūnų.

Rusija už tai nenori prisiimti atsakomybės. Ji vengia ir įsipareigojimų pagelbėti pasaulio bendruomenei nubausti asmenis, kurių rankos suteptos Malaizijos oro linijų boingo keleivių krauju. Matyt, žinoma, kur sėdi tie, kas siuntė mirtį nešančias raketas į Donbasą. O kai kurios Vakarų šalys reikalauja nubausti ir šios tragedijos kaltininkus.

Minėti įvykiai, matyt, irgi paskatino Kremlių imtis dar agresyvesnių veiksmų ir griežtesnės retorikos Vakarų atžvilgiu, gąsdinti savo šalies žmones branduoliniu karu, kurstyti šią psichozę keistais filmukais internete apie tai, jog rusai išgyvena net Armagedoną, bet kad ir kas atsitiktų, neva sugebės įkrėsti amerikonams ir „supuvusiai“ Europai.

Tarsi demonstruojant sugebėjimą išgyventi, Rusijoje įvyko sovietų laikus menanti civilinės gynybos akcija, kurioje dalyvavo 40 mln. šalies gyventojų. Sostinės valdžia paskelbė, kad viskas parengta priimti 10 mln. žmonių pačioje didžiausioje karo slėptuvėje, Maskvos metro. Dar vakar savo komentaruose skelbusieji „Krym naš“ ir „Putinas – jėga“ vis labiau ėmė susimąstyti, kur link juda pasaulis.

O Kremlius tarsi iš inercijos važiavo tolyn. Į Siriją atgabeno S-300 sistemos zenitines raketas ir pareiškė, kad jeigu Vakarų šalių aviacija pakils ginti sukilėlių Sirijoje, tai ir jų lėktuvai gali būti numušti. Paskui kai kurios Vakarų valstybės, pavyzdžiui, Didžioji Britanija, davė nurodymą savo kariniams lakūnams kraštutiniu atveju atsakyti į rusų antpuolius. O šalies užsienio reikalų ministras Borisas Johnsonas dar neseniai, kai dar nėjo šių pareigų, reiškęs simpatijų V. Putinui, paragino šalies žmones protestuoti prie Rusijos ambasados prieš šios šalies karinę politiką Sirijoje.

Prancūzijos prezidentas François Hollande'as pasiūlė V. Putinui jo vizito į Paryžių metu svarstyti tik situaciją Sirijoje. V. Putinas tai daryti atsisakė, ir vizitas buvo atidėtas.

Tačiau V. Putinui nepakako žingsnių Sirijoje. Jis sugalvojo demonstratyviai – taip, kad matytų Vakarų šalių žvalgyba – į Kaliningrado sritį įvežti „Iskander“ tipo raketas, kurioms greičiausiai turėtų būti skirtas vaidmuo daryti įtaką NATO politikai Baltijos šalyse ir Lenkijoje. Kad ir kaip būtų keista, iš Lietuvos į šią naują didžiulę grėsmę sureagavo tik užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Visi kiti rinkimų kampanijos sūkuryje to nepastebėjo.

Iki šiol, kalbant apie „Iskander“ grėsmę, dažniausiai būdavo minima, kad jos gali per keletą minučių pasiekti Lenkijos ir Baltijos šalių sostines. Dabar primenama, kad raketos kelia ne mažesnį pavojų už 500 km esančiam Berlynui, taigi nutaikytos ir į šios šalies sostinę bei į Vokietijos politiką prieš kitais metais vyksiančius rinkimus.

„Iskander“ raketų atsiradimą Kaliningrado srityje apžvalgininkai jau spėjo pavadinti „antrąja Karibų krize“. Tik tada, išbandydami ką tik išrinkto jauno Amerikos prezidento Johno Kennedy valią, sovietai bandė atsiųsti savo raketas į šalia esančią Kubą, o dabar V. Putinas jas atvežė iš karto į dvi vietas: Siriją, kur susipina daug įtakingų Vakarų šalių interesų, ir į regioną prie Baltijos jūros, NATO ir Europos Sąjungos pašonėje.

Kai Lietuvoje baigsis rinkimai, į tai turės reaguoti ir mūsų šalies politikai. Spalio pabaigoje „Iskander“ grėsmę rengiasi svarstyti ir NATO šalių gynybos ministrai. Susidūrusi su tokia Vakarų valstybių reakcija, Rusija taip pat lyg ir ima suvokti, kad tokia karinio šantažo politika gali atsisukti prieš ją. Užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas interviu CNN tikino, kad Maskva negalvoja apie jokią karinę konfrontaciją su Vakarais, o taisyti santykių su Anglija į Londoną vizito išsiuntė patriarchą Kirilą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"