TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Kolaborantų derlius

2012 10 01 5:15

Šį rudenį sulaukėme gero kolaborantų derliaus. Žiniasklaida pranešė, kad Lietuvos socialdemokratų partijoje yra net šeši buvę KGB atsargos karininkai, ir visi - gavę kapitono laipsnį, aukščiausią, koks galėjo būti suteiktas tokiam kagėbistui. Konservatoriai ir "darbiečiai" turėjo po du tokius atsarginius.

Dviejų "Drąsos kelio" kandidatų rinkimų plakatuose bus nurodyta, kad jie bendradarbiavo su KGB. Vienas jų - gerai žinomas visuomenininkas, chemijos profesorius Vytautas Daujotis. Tačiau daugiausia dėmesio sulaukė žinia, kad Kriminalinės policijos biuro viršininkas Algirdas Matonis dirbo kaip kadrinis KGB darbuotojas nuo 1987 metų rugsėjo 1 iki 1991-ųjų rugpjūčio 31 dienos, taigi nuo nepriklausomybės atkūrimo išvakarių iki suverenumo atgavimo.

Kagėbistų paviešinimas dar kartą primena, kiek daug Lietuvos gyventojų buvo ne tik susitaikę su okupacija, bet net ir bendradarbiavo su organizacija, kuri atkakliai kovojo su visomis Lietuvos valstybingumo išraiškomis, kurios priešiškumas Lietuvos suverenumui buvo pamatinis ir vienareikšmiškas.

Sutikimas tapti KGB etatiniu darbuotoju ar atsargos karininku nė vieno nepuošia. Jei žmogus pasidavė spaudimui ar bijojo dėl savo ateities, jis buvo bailys. Jei tikėjosi naudos iš tokios narystės, buvo oportunistas. Jei nesuprato, į kokią organizaciją stoja, buvo nusikalstamai naivus. Tik aklas fanatikas galėjo tikėti KGB taurumu. Nors kartais būta švelninančių aplinkybių.

KGB gynėjų vis mažėja, bet jie dar nėra išnykę. Pernai sėkmingai į Vilniaus savivaldybės tarybą su Rusų aljansu kandidatavęs Viktoras Balakinas šiltai prisimena KGB, kuriame tarnavo beveik 20 metų. Esą ten dirbo geri ir kvalifikuoti žmonės, mažai kas užsiėmė ideologiniais klausimais. Tai buvo profesionalai, kurie kovojo su banditizmu, su nusikaltėliais.

Nežinia, ar V.Balakinas tiki tuo, ką pasakoja. Net kagėbistai, kurie laikė Lietuvą teisėta SSRS provincija, turėjo suprasti, kad KGB buvo ne įprasta teisėsaugos organizacija. Įprasta organizacija nekeltų tiek nerimo tarp gyventojų, neskirtų tiek jėgų jiems sekti, verbuoti ir šantažuoti, neverstų piliečių pranešti apie savo kaimynus, tapti smulkiais informatoriais. Kovai su mafija ar užsienio žvalgybomis nereikėjo tiek daug slaptų butų, slaptų susitikimų, slapyvardžių.

Dabar buvę kagėbistai labiau linkę nuvertinti savo vaidmenį, aiškinti, neva jie nenoriai įsiliejo į saugumo gretas, užsiėmė visokiausiais šalutiniais darbais, niekam nekenkė, teikė bevertę informaciją ir t. t. Tokie pasakojimai neįtikina.

Socdemų vadovas Algirdas Butkevičius DELFI sakė, kad jo partijai priklausantys buvę KGB kapitonai esą gal nė patys nebuvo informuoti, jog yra įrašyti į KGB rezervą. Trys jų dirbo pasienyje, o tie, kurie ten tarnavo, iš karto buvo įtraukiami į atsargą. Jei A.Butkevičius taip mano, jis veikiausiai tiki Kalėdų Seneliu. KGB buvo išdidi, save elitine laikanti organizacija. Kandidatus kagėbistai tikrindavo nuodugniai, o aukščiausią laipsnį suteikdavo tik visapusiško pasitikėjimo nusipelniusiems asmenims.

Buvę informatoriai turi savų pasiteisinimų. Esą jie priešinosi tol, kol neatlaikė spaudimo ir grasinimų. Žmonių irgi esą neišduodavo, jiems nekenkdavo, o informacija, kurią teikdavo, buvo bevertė. Šis apibūdinimas galbūt tinka vienam ar kitam žmogui, bet tai išimtis, ne norma. Jei KGB nebūtų gavęs vertingos informacijos, jis nebūtų tiek daug laiko ir energijos skyręs savo šnipeliams verbuoti ir prižiūrėti. Būta atvejų, kai žmogus perduodavo vertingą informaciją to nežinodamas. Bet veikiausiai informatoriai stengdavosi įtikti savo prižiūrėtojams. Vien dėl to, kad sutikdavo bendrauti, jie tapdavo pažeidžiami ir paveikiami. Kadriniams darbuotojams to užtekdavo.

Kai atskleidžiama tokia stambi žuvis kaip A.Matonis, vieni ragina tuos žmones bausti ir atleisti iš pareigų, kiti siūlo jiems atleisti, ypač jei šie Lietuvai yra padarę gera. 2000 metais prezidentas Valdas Adamkus, apdovanodamas buvusį vidaus reikalų ministrą ir KGB karininką Marijoną Misiukonį trečiojo laipsnio Gedimino ordinu, aiškino, kad reikia leisti žmonėms atsitiesti, o mes visi privalome turėti drąsos matyti savo istoriją sudėtingą ir prieštaringą. M.Misiukonis liko ištikimas Lietuvai per Sausio įvykius ir esą užtikrino policijos lojalumą. Panašiai kalbama ir apie A.Matonį, kuris neva "gavo atitinkamų besikuriančios valstybės institucijų įpareigojimą kiek galima likti KGB". A.Matonis, be kita ko, dar teisinasi, kad niekam nekenkė.

Svarbu mylėti kaimyną, bet ne mažiau svarbu laikyti žmogų atsakingu už savo veiksmus. Kai kuriose šalyse teistas asmuo negali būti prezidentu ar teisėju, susitepusysis krauju negali tapti dvasininku. Jei žmogus stato savo pinigus ant vienos kortos ar perka bendrovės, kuri vėliau bankrutuoja, akcijų, jis neturi pagrindo skųstis pralaimėjęs. Stodami į KGB daugelis žinojo, ką darė. Jie pirko SSRS vertybinius popierius, nes tikėjosi pasipelnyti. Tačiau SSRS žlugus pralošė.

Keršyti nereikia, bet aukštas apdovanojimas ar galimybė eiti itin atsakingas pareigas yra gerokai daugiau, negu suteikta proga atsitiesti. Niekas nedraudžia buvusiems kagėbistams imtis verslo, praturtėti, net gardžiuotis tuo, kad jie gyvena gerokai sočiau nei tie, kuriuos persekiojo. Tačiau tiems žmonėms neturėtų būti leidžiama eiti atsakingų pareigų valstybėje, prieš kurios atkūrimą kovojo jų organizacija - KGB.

Nežinau, ar nuoširdžiai ir kieno iniciatyva A.Matonis bendravo su besikuriančios Lietuvos pareigūnais. Tik noriu priminti, kad Hitlerio imperijai pradėjus braškėti nacių kolaborantai Vakarų Europoje suskubo ieškoti ryšių su pasipriešinimu. Gudrūs žmonės moka apsidrausti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"