TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Konservatoriai: "kubilininkai", "degutininkai", "songailininkai"?

2011 03 25 0:00

Klausimas paprastas: kas yra konservatoriai - partija, konkrečios ideologijos skleidėjai, grupė draugų ar painus politinis susivienijimas, skirtas valdžiai užkovoti ir jai su įvairiais ekonominiais ištekliais savo rankose išlaikyti?

Tačiau atsakymas į šį klausimą gana sudėtingas, nes pažvelgęs į Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakciją Seime ar išnagrinėjęs šios partijos funkcijas, vertybinius akcentus bei interesus kur nors Kaune ar mažesniame miestelyje, tikrai imi mąstyti ne apie konservatizmą, bet apie galimybes atrasti joje draugų, kad būtų galima rasti bendrą kalbą, t. y. būti išgirstam.

Išties per ilgametę kovą dėl valdžios konservatoriai pademonstravo gerus masių mobilizavimo gebėjimus. Per kelias rinkimų kampanijas jie atrado savyje neblogų propagandinio kalbėjimo savybių, kai vienos partijos nariai skirtingose vietose gali šnekėti apie tas pačias problemas ir teigti skirtingus argumentus bei vertybinius motyvus. Svarbiausia priemonė tokiose kalbose yra ne visuomenės mobilizavimas tam tikro politinio ar ideologinio akcento pagrindu, bet tų pačių rinkėjų sutelkimas įtarumo, neapykantos, baimės ir keršto jausmo pagrindu kitoms jėgoms, dažniausiai stipriausiai opozicijos atstovei - Lietuvos socialdemokratų partijai. Kas ne su konservatoriais, tas blogas, kvailys, tėvynės išdavikas. Toks negatyvių emocijų skatinimas tampa neatsiejama ir, ko gero, vienintele bendra šios partijos narių elgsenos išraiška. Toks nusistatymas prieš kitus gal iš šalies atrodo radikalus ir nedemokratiškas, tačiau kam to reikia? Kas dėl to susimąsto? Teoretikai, politologai? Tokių nedaug, o žmonės reikalauja nurodyti kaltus dėl jų neturto, nedarbo ir nevilties. Todėl kalti yra visi kiti, tuo metu konservatoriai dirba visų labui ir jie geriausi.

Toks nuolatinis savęs eksponavimas duoda vaisių: valdžia paimta, oponentų partijos visuomenės akyse apjuodintos, prisegant joms būtas ir nebūtas nuodėmes bei etiketes (kagėbistai, komunistai, rusų tarnai, populistai, oligarchų statytiniai, biurokratai ir t. t.). Net priklausantieji koalicijai laikomi už trumpo pavadėlio, nes jei nesutars su dominuojančiais konservatoriais, taps cirkininkais ar bet kam parsiduodančiais liberalais.

Tačiau tai tikrai nėra nuoseklaus ir principingo jų vertybių deklaravimo bei skleidimo pasekmė. Tai - vertybių nustūmimo į paraštes rezultatas. Konservatorių vadovybė vis labiau tampa perdėm pragmatiška, iki cinizmo šalta Andriaus Kubiliaus asmenyje, abstrakčia valdžia. Dabar tai gal ir galėtų būti pateisinta krizės sąlygomis, globaliomis negandomis, tačiau įsižiūrėjus į krizės eigą kyla įtarimas, kad dalis bėdų atsirado ne dėl objektyvių sąlygų krašte ir pasaulyje, bet dėl politinių ir partinių valdančiųjų nuostatų. A.Kubilius nusipelno kritikos vien todėl, kad jis nenori ir nenorėjo matyti alternatyvų, atsiribojo nuo realistiško visuomenės

būvio vertinimo ir pasinėrė į formalizuotus, siaurus Vyriausybės funkcijų vykdymo aspektus. Visa kita jam nereikalinga, netikra, primesta kairiųjų ar tiesiog neišgirsta.

Tačiau grįžkime prie partinių pertvarkų ir visuomenės paramos konservatoriams problemų. Kaip paprastas žmogus gali atrasti savo interesų ir vertybių analogą šioje politinėje jėgoje? Pasirodo, sprendimas visai paprastas: jei tau nepatinka A.Kubilius ir jo apsuptis, balsuok už Ireną Degutienę, kuri "motiniškai" šiltesnė; jei tau nereikia partinės šilumos, balsuok už kardinalius nacionalistus, kurie įnirtingai kovoja prieš ir neturi jokio pozityvaus ateities matymo; jei ir šie netinka, atrask save krikščionių demokratų politinio nuolankumo erdvėje. Vienu žodžiu, kaip prekybos centro reklamoje - čia rasi viską, ko tau prireiks buityje.

Tik neieškok partijos. Ji tau nereikalinga, nes šiandien, deja, mes ieškome politikoje, ką mylėti ir ko neapkęsti, ir tai dažnai ydingai vadiname politine nuostata ar ideologiniu orientyru.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"